Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukanka 300 metų nuo filosofo Imanuelio Kanto gimimo.

Filosofo atradimai prilyginami Koperniko heliocentrinės Saulės sistemos atradimui XV amžiaus viduryje. Berods, ir pats Kantas save lygino su Koperniku. Nors nebe svarbu, kas į vieną gretą pastatė du didžius pasaulio protus, nes dabarties mokslininkai nekvestionuoja svaraus Kanto idėjų poveikio modernybės epochai. Tad mums kyla natūralus noras suprasti, kokį naują būties centrą atrado Kantas XVIII amžiuje, kad jis toks reikšmingas išlieka ir XXI amžiaus pirmojoje pusėje.

Į artimesnę pažintį su Karaliaučiuje gyvenusio mąstytojo asmenybe ir jo filosofine mintimi miestiečius kviečia Klaipėdos universitetas, suplanavęs dviejų paskaitų ciklą.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Praėjusią savaitę neformalioje aplinkoje – bare „Herkus Kantas“ įvyko pirmasis pasimatymas su Kantu. Vakaro dalyviai filosofai Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas) ir Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas) pabandė žmonių kalba paaiškinti mąstytojo kertinius filosofinius postulatus – Dievo (ne)egzistavimo klausimą, moralinio dėsnio ap(si)reiškimą žmoguje, empirinio pažinimo ribas ir pan.

Kanto sunkiasvoris žodynas – transcendentalinė pradų pažinimo teorija, apercepcijos sintetinis vienumas, fenomenas ir noumenas (daiktas savyje), hipotetinis ir kategorinis silogizmas – anot Gedučio, žmogui sunkiai suvokiamas. Jiems ir patiems, Kantą studijavusiems universitete trečiajame kurse, kantiškosios filosofijos pristatymas aiškia minties eiga ir suprantamu žodynu nebuvo lengva užduotis.

Kanto populiarinimas Lietuvoje ir išskirtinai Klaipėdoje, kaip Kanto protėvių gyventoje žemėje, bandymas padaryti įskiepą į bendruomeninę intelektualinę minties raidą prasidėjo nuo Klaipėdos savivaldybės bibliotekos – jai buvo suteiktas I. Kanto vardas. Šiais metais bibliotekos filiale Turgaus gatvėje įkurtas Kanto kambarys su giminės medžiu, knygomis ir pasakojimais. Prie bibliotekos projekto prisidėjo ir toliau vysto kantiškąją liniją filosofas Arvydas Juozaitis. Įdomu, kad biblioteka, nieko nelaukus, paskelbė konkursą romanui apie Kantą, kurį laimėjo rašytoja Jūratė Sučylaitė. Knyga jau išleista, o Nijolės Kepenienės rankraštis „Immanuelio Kanto katė“ dar laukia.

Kaip žinome, režisierius Oskaras Koršunovas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius vasario mėnesį sėkmingai pristatė pjesės „Kantas“ eskizinius skaitymus Vilniaus mažajame teatre.

Klaipėdos menininkai ateityje galėtų drąsiau imsis Kanto idėjų interpretacijų, nesibaimindami subanalinti filosofo idėjų, nes tai neišvengiama, bet ieškant paralelių, asociacijų, sąsajų su viena ar kita jo išmąstyta mintimi.

Tikėtina, Kanto profilis prigis Klaipėdos miesto vizualinėje ženklų sistemoje, nors jis negimė Klaipėdoje, kaip dailininkas Diureris Niurnberge ar rašytojas Pessoa Lisabonoje, šie pavyzdžiai rodo, kaip šiuolaikinis miestas populiarina kūrėjų asmenybes.

Bet kodėl Klaipėdai nepasiskelbus Kanto protėvių žeme, neįkūrus Kanto kavinės, knygyno, intelektualų klubo su tarptautiniais ryšiais… kodėl plačiau neužsiėmus Kanto vardo įtvirtinimo Klaipėdoje odisėja? Nors filosofo gimtinė ir gyventa vieta yra 130 km. nutolusi nuo mūsų miesto, o mentališkai šiuo metu nutolusi šviesmečiais, tačiau pažvelgus iš moralinio imperatyvo spaudimo, Klaipėda turi teisę ir netgi privalo populiarinti Kanto vardą ir idėjas.

Tik klausimas, kiek mes būsime pajėgūs suvokti didžiojo mąstytojo palikimą. Bet gal ir nereikia visiems tapti kantistais. Kažkas gali nešioti marškinėlius su jo atvaizdu, o kažkas kuprinėje turėti „Grynojo proto kritiką“. Ir to pakaks mūsų miestui, kad taptume įdomesni sau ir pasauliui.

Tad grįžtu prie filosofų Gedučio ir Kirtiklio vakaro. Beje, pokalbis yra nufilmuotas, jį galima pamatyti Klaipeda gyvai socialinio tinklo paskyroje.

Drąsu, kad Gedutis savo pasakojimą pradėjo nuo santykinai dialoginės situacijos sukūrimo su Kaliningrado srities dabartiniu gubernatoriumi Alichanovu, kuris, pasirėmęs rusų filosofo V. Erno mintimis, apkaltino Kantą apkrėtus pasaulį bedievyste, teigdamas, jog būtent todėl, kad Kantas įrodė Dievo neegzistavimą, pasaulis tapo pažeidžiamas ir iškrypęs, dėl to kilo ne tik I pasaulinis karas, bet ir dabartinė situacija Ukrainoje. Tokia filosofo pradžia įvedė į temą, neapeinant Karaliaučiaus, kaip Kanto genus locos, dabartinių realijų, nors, kaip žinia, gyvename rusų kultūros cancel laikotarpiu, todėl įsivaizdavimas, kad Kantas kabo ore, šioje situacijoje būtų pilnai įmanomas.

Gedučio ir Kirtiklio duetas Klaipėdoje ne pirmą kartą. Jiedu yra moksliniai partneriai, vienas kitą papildantys skirtingomis kalbinėmis retorikomis. Jei Gedutis yra lėto, nuoseklaus kalbėjimo adeptas, tai Kirtiklio kalba ir kūniškoji sugestija šoka nuo vienos temos prie kitos, kelia provokacinius klausimus, tokius, kaip – ar numuštum haubica (stingeriu) į Klaipėdos Miško gyvenamą kvartalą krentantį (skrendantį) Boeing 737? Jei numuštum, kodėl, jei nenumuštum, kodėl. Tokiu klausimu Kirtiklis atveria Kanto esminį postulatą – bet kokiomis sąlygomis elkis pagal savo prigimtinį moralinį kategorinį imperatyvą, kuris turėtų būti toks grynas ir nepajudinamas, kad pagal jį būtų kuriami teisingumo įstatymai. Beje, S. Parulskio radijo pjesėje „Labai triukšminga vieta gyventi“ taip pat skrenda Boeing 737. Regis, populiarus lėktuvėlis tarp intelektualų.

Susirinkusiai publikai Kirtiklio užduoti provokaciniai klausimai kėlė diskusijas ir turbūt ne vieno mintyse pasėjo ketinimą atsiversti Kanto „Praktinio proto kritiką“.

Smagu, kad pokalbis apie švietėjiškoje epochoje gyvenusio mąstytojo idėjas sulaukė didelio būrio klausytojų. Po paskaitos jaunimas apsupo filosofus, norėdami pratęsti diskusijas. Tokie vaizdai postkovidiniais laikais, daugeliui patogiai įsitaisius virtualioje erdvėje, ne tokie jau dažni, man priminė senus gerus laikus, kai žmonės, vedini vidinio sąjūdžio, keldavo klausymus Aleksandrui Žarskui, Algirdui Patackui ir kitiems, išdrįsusiems mąstyti savarankiškai.

Kantas tai yra kelnių kantas, pajuokavo filosofas Kirtiklis, cituodamas savo mamą.

Kantas yra vulkanas, kuris išsiveržė prieš 300 metų ir nenustoja spjaudytis karščiu. Klaipėda švenčia didžiojo mąstytojo jubiliejų ir, regis, rimtai ketina tęsti mūsų miesto ir Kanto bendrystės paieškas – biografines, filosofines ir kultūrines.

Su gimtadieniu, didis Mąstytojau, ir nusišypsok mums, Viešpatie! Suprantu, kad sujungiu į vieną sakinį priešybių vienybę. O kodėl gi ne?

Antrasis KU organizuojamas pokalbis „Kantas, Klaipėda ir Lietuva” laukia ten pat – bare „Herkus Kantas” balandžio 26 dieną, penktadienį, 19 val. Istoriką Vasilijų Safronovą kalbins žurnalistė Agnė Bukartaitė. Pokalbį paįvairins meninė dalis, kurią pristatys Klaipėdoje gyvenantis altininkas iš Kaliningrado Larion Diakov ir barokinio šokio choreografė Jūratė Širvytė.