Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-28 |
Apie pokario Klaipėdos kasdienybę, užfiksuotą miesto Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, pasakojanti „Atvira Klaipėda“ šįkart supažindina su 1951-1952 metų miesto kadrų politika.
Antra vieta gerai, bet…
1951-ųjų lapkričio 1-oji buvo paskutinė darbo diena VK pirmininko pavaduotojui Andrejui Šuruburui, nes jis buvo perkeltas į kitas pareigas (kokias konkrečiai VK lapkričio 2-osios sprendime nebuvo nurodyta). Gera vieta ilgai tuščia nebuvo – tą pačią dieną buvo paskirtas ir Andrejaus Markovičiaus įpėdinis. Juo tapo Borisas Leonidovičius Lichota. Visgi pastarasis ilgai šiose pareigose neužsibuvo – vietoje jo nuo 1952-ųjų gruodžio pradėjo darbuotis Borisas Šijanovas.
Uostamiesčio valdininkai ir sovietmečiu galėjo tikėtis premijų. 1952-ųjų gegužę jos buvo skirtos už dalyvavimą 1951 metų socialistinio darbo lenktynėse su kolegomis iš Šiaulių miesto. VK savo sprendime konstatavo, jog daugelis jo skyrių suprato šių lenktynių svarbą bei pasiekė gerų rezultatų ir taip pagerino viso miesto valdžios aparato darbą. Konkrečiai buvo paminėta, kad Finansų skyrius viršijo pajamų planą ir laiku finansavo visas miesto ūkio sritis, Sveikatos skyrius laiku suremontavo gydymo įstaigas bei po kapitalinio patalpų remonto atidarė naują sveikatos įstaigą – vaiko namus, Miesto komunalinio ūkio skyrius pasiekė gerų rezultatų kelių ir tiltų ūkyje, vandentiekyje, Žaliojo apsodinimo tresto veikloje.
Anot VK, geras pasirodymas nebuvo įmanomas be miesto deputatų pagalbos. Visa tai lėmė, kad Klaipėdos VK respublikoje šių lenktynių metu užėmė antrąją vietą. Tad VK šio laimėjimo proga nusprendė premijuoti konkrečius savo darbuotojus ir deputatus.
Kartu paskutiniu sprendimo punktu VK pakvietė visus savo darbuotojus ir miesto dirbančiuosius dar labiau stengtis, kad 1952-aisiais socialistinio darbo lenktynėse Klaipėda būtų jau pirmoje vietoje respublikoje.
Menkas išsilavinimas – ne kliūtis karjerai
Geresnių rezultatų socialistinio darbo lenktynėse tikriausiai turėjo padėti pasiekti ir nauji kadrai. Tarp 1952-ųjų VK sprendimų pavyko aptikti septynis, kuriais buvo paskiriami žmonės į gana svarbias pozicijas.
Šeši ir minėtųjų septynių sprendimų buvo priimti birželio 3-iąją. Pirmiausia VK paskyrė naują pirties direktorių. Juo tapo vidurinį išsilavinimą turėjęs lietuvis Aleksandras Kukaitis, gimęs 1896 m. Kybartuose. Nuo 1949-ųjų naujas vyriausiasis miesto pirtininkas priklausė Komunistų partijai.
Turgaus direktoriumi buvo patvirtintas tik septynias klases baigęs 35-erių rusas Piotras Stupakovas, gimęs Mogiliove. Komunistu jis buvo tapęs 1944 metais.
„Klaipėdos vandens“ pirmtako – tresto „Vodokanal“ – inžinieriumi-statybininku VK paskyrė aukštąjį išsilavinimą turėjusį nepartinį latvį Eigirdą Tupureinį. Pastarasis 1927-aisiais buvo gimęs Saldus miestelyje. Kitu sprendimu buvo paskirtas ir „Vodokanal“ direktorius Mykolas Malakauskas. Tačiau šis sprendimas tikriausiai buvo arba formalumų sutvarkymas, arba nauja „kadencija“, nes nepartinis, vidurinį išsilavinimą turėjęs, 1914 m. Alytaus rajone esančiame Kalesninkų kaime gimęs M. Malakauskas jau buvo linksniuojamas ir 1951-ųjų VK dokumentuose.
Tuo metu miesto šildymą turėjusiai užtikrinti įmonei „Gortop“, kaip ir turgui, vadovauti tiko tik septynias klases baigęs 44-erių Kijeve gimęs, nuo 1939-ųjų Komunistų partijai priklausęs rusas Nikolajus Zubovas.
Paskutiniu tokiu tos dienos sprendimu VK patvirtino Miesto pramonės kombinato direktorių. Juo tapo 1916 m. dabartinėje Ukrainoje, Jekaterinoslavlyje (dabar – Dniepre), gimęs žydas Grigorijus Jofė. Jis turėjo vidurinį išsilavinimą, komunistu buvo jau ketverius metus.
Dar vieną kadrą VK patvirtino po savaitės. 31-erių Riaznės srityje gimęs rusas Dmitrijus Strukovas buvo paskirtas Miesto prekybos skyriaus vedėju. Kandidatu į Komunistų partijos nariu tuo metu buvęs vyras turėjo vidurinį techninį išsilavinimą.
Praktika į atsakingus vadovaujančius postus anuomet skirti asmenis, turėjusius tik septynmetį išsilavinimą, tikriausiai nebuvo niekuo išskirtinė ar stebinanti. Svarbiausia tikriausiai buvo būti komunistu. Dar 1950-ųjų vasarį VK buvo priėmęs nutarimą „Apie drg. Daukanto Vinco Stasio paskyrimą Klaipėdos Miesto Vykd. Komiteto pirmininko antruoju pavaduotoju“. Pastarasis, gimęs kumečio šeimoje, Pervainių kaime, Luokės valsčiuje, buvo baigęs tik pradžios mokyklą bei „šešių mėn. Darbo Rezervų Darbuotojų kursus“. Į Komunistų partiją draugas Vincas buvo įstojęs prieš metus, kai jam buvo 27-eri.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Visi žino, kad išsilavinimas proto neduoda, tik žinias. Aišku, igijusiems aukštajį be vidurinio, sunku tai suprasti.
O ar ne taip yra ir dabar? Svarbu savi…