Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-23 |
Seimas svarstys siūlymą negrąžinti rinkimų užstato mandato atsisakiusiems parlamentarams.
Šią savaitę Seimo narys Antanas Nedzinskas, pateikęs parlamentui tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas, siekia suvienodinti užstato grąžinimo sąlygas visiems rinkimų dalyviams.
„Šiuo metu mandatų atsisakę kandidatai į savivaldybių tarybas ar merus rinkimų užstato neatgauna. Todėl norima suvienodinti tvarką, kad mandato atsisakęs išrinktas parlamentaras taip pat neatgautų užstato“, – pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė socialdemokratų frakcijos narys A. Nedzinskas.
Jo siūlomos pataisos numato, kad kandidatas, atsisakęs pareigų, į kurias buvo išrinktas, neatgautų rinkimų užstato visuose Rinkimų kodekso reguliuojamuose rinkimuose.
Pasak A. Nedzinsko, visos partijos dažniausiai pasinaudoja žinomais asmenimis, kurie yra išrenkami ir vėliau atsisako mandatų. Jis pridūrė, kad rinkimuose dalyvauja ir merai, kurie nėra tvirtai apsisprendę tapti Seimo nariais, „o sąraše būna tik labiau dėl grožio“.
Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad pasiūlytas sprendimas yra logiškas.
„Manau, kad logiškas yra pasiūlymas, nes jeigu kandidatas, būdamas sąraše, vilioja rinkėjus savo autoritetu, o paskui atsisako, tai vis tik yra tam tikra rinkėjų apgavystė. Kažkokia sankcija turi būti. Manau, kad ta sankcija – užstato netekimas – tikrai nėra per didelė ir atitinka tą tokio netinkamo kandidato veikimo mastą“, – pritardamas iniciatyvai sakė J. Razma.
Projektui pastabų turėję parlamentarai pastebėjo, kad skirtingoje situacijoje yra tie Seimo nariai, kurie iškovojo mandatą vienmandatėje apygardoje, ir tie, kurie yra partijos sąraše.
„Kai kandidatuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, dažnu atveju kandidatas sumoką užstatą savo pinigais, tačiau yra ir tokių atvejų, kada išrinktas ir vėliau atsisakęs mandato kandidatas yra partijos sąraše, o užstatas yra sąrašui“, – pastebėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius.
„Pavyzdžiui, dėl asmeninių priežasčių aš atsisakau mandato, tai partija dėl to neteks užstato? Čia visai nėra logiškumo“, – mano „Nemuno aušros“ frakcijos narys Dainius Varnas.
Pateikimo stadijoje pritarimo sulaukusias Rinkimų kodekso pataisas svarstys Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Jų svarstymas plenarinėje Seimo salėje planuojamas birželio 17 d.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Pirma ką seimas turi priimti, tai jei žmogus eina i politika ir pasirenka dalyvauti miesto valdyme ir laimėjo rinkimus tai turi išbūti pilna kadencija, jei pasirinko kito lygmes valdymą tai taip pat turi išbūti pilna kadencija nes eidamas i politika ir laimėdamas jis/ji ta padaro kada jo/jos tikslais patiki rinkėjai o dabar kada politikas/ė beveik vienu metu bando sėdėti ar keisti kėdes, jie visi turi viena vardą – jis/ji yra sukčius ir melagis tiesiog aferistas/ė. Tokius peršokimus valstybė turi uždrausti įstatimu arba jei jau politikas/ė nori peršokti nuo vienos kėdes ant kitos lai susimoka, kompensuoja to veiksmo nuostolius, valstybei, rinkėjams. Pavyzdžiui kas butu jei versle, įmonė sugalvotu nutraukti sutarti su klientu ar panašiai su mintimi, aš gavau geresne sutarti todėl man neįdomu baigti pradėta darbą. Kas butu? Teisme butu nubaustas už neįvykdymą savo įsipareigojimu ir susimokėtu patiriančiai nuostolius, Kuo politikas aferistas/ė yra geresnis už verslą kad jam šiltnamis kuriamas? Dėl to kad Vilniaus bažnytkaimyje susikuri nomenklatūrinė politiku gauja sau priima palankius įstatymus kad visada galėtu išsilaikyti valdžioje. Tokia politika ir valdžia reikia eliminuoti iš valstybės valdymo. Suprantama kad 90 procentu Lietuvos yra kvailiu gauja ir jie neturi stuburo tokioms bažnytkaimio machinacijos sustabdyti todėl ir gyvename su makaronais ant ausų.