Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-11 |
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijai neišdegė planas nugriauti vadinamuosius Juodkrantės jachtininkų viešbučius vien tik jų pamatus įrengusios bendrovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas atmetė tokį antstolės suformuluotą prašymą.
Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo šių statinių ir restorano statybos buvo pripažintos neteisėtomis, įsigaliojo dar 2010-ųjų gruodį.
Tas pats teismas prieš 13 metų buvo išdavęs vykdomąjį raštą, pagal kurį UAB Poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB Verslo investicijų projektų centras (VIPC) turėjo nugriauti „viešbučius“ ir žuvų restoraną. Tačiau 2013-aisiais griuvo tik šis.
2014 m. rugsėjį VIPC, kuriam jau buvo iškelta bankroto bylą, kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti jachtininkų viešbučiuose gyvenančius asmenis, bet daugiau nei ketverius metrus užtrukęs bylinėjimasis baigėsi tuo, kad teismai tokį ieškinį atmetė.
Viešbučius 2020-aisiais Klaipėdos apygardos teismas leido griauti pačiai Statybų inspekcijai, išieškant patirtas išlaidas iš „Ąžuolyno“ ir VIPC, tačiau pažymėjo, kad tai gali būti padaryta tik kai bus išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas.
2022 m. balandį VIPC buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, o gyventojams iš jo priteista žala liko nesumokėta, tad jie iki šiol neturi galimybės išsikelti iš griautinų pastatų. Pernai balandį Generalinė prokuratūra skelbė, jog siekdama apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu septynių gyventojų naudai solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti 923 030,43 Eur. Ši administracinė byla dar nepradėta nagrinėti.
Antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė dabar prašė Klaipėdos apylinkės teismo leisti Statybų inspekcijai nugriauti „viešbučius“ išieškant visas patirtas išlaidas tik iš „Ąžuolyno“. Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Lina Giedrė pabrėžė, jog pagal įsigaliojusiose teismų nutartyse yra įtvirtinta, jog „Ąžuolyno“ ir VIPC pareiga nugriauti statinius nėra solidari – poilsio namai turi nugriauti tik pamatus, kuriuos įrengė ir vėliau perleido VIPC.
„Tai, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra likviduota, negali būti pagrindas perkelti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sprendimo neįvykdymo pasekmes UAB „Ąžuolynas“, – rašoma teismo nutartyje.
Joje taip pat akcentuojama, jog gyventojai sutinka išsikraustyti iš karto, kai žala bus jiems atlyginta, o „Ąžuolynas“ sutinka ir nori nugriauti savo dalį, kaip ir yra įpareigotas teismo, tačiau jis negali to įvykdyti ne dėl savo kaltės, nes jam yra neperduoti pamatai dėl neiškeldintų gyventojų. Tad, anot teismo, nėra ir pagrindo konstatuoti, jog „Ąžuolynas“ tyčia nevykdo teismo sprendimo ar atliko piktybiškus veiksmus, kuriais siekė išvengti privalomojo nurodymo.
„Ąžuolynas“ šiame procese buvo pateikęs prašymą dėl baudos skyrimo inspekcijai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – bylos inicijavimą. Poilsio namai prašė institucijai skirti 3 000 Eur, pusę šios sumos sumokant jiems. „Ąžuolyno“ nuomone. inspekcija žinojo, kad antstolės pareiškimas teisiškai neperspektyvus bei gali prieštarauti teisingumo, sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo teise principams. Tokį prašymą palaikė ir du šių pastatų gyventojai. Tačiau teismas nusprendė, kad nei bendrovė, nei jie nepagrindė inspekcijos piktnaudžiavimo procesu aplinkybės.
„Inspekcija privalo atlikti savo veiklos funkcijas, į antstolę kreipėsi ne asmeniniais interesais, o kaip specialusis subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų kontrolę bei vykdymą“, – rašoma nutartyje.
Trečiaisiais asmenimis byloje buvusiems gyventojams iš inspekcijos priteista 3813 Eur bylinėjimosi išlaidų, o „Ąžuolynui“ – 1 472,88
Ši nutartis dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
INFORMACIJA
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužę jau bankrutavusiai VIPC solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybų inspekcijos, ir Neringos savivaldybės priteisė 1 184 221,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Savaitgalį BNS pranešė, kad viename iš vadinamųjų jachtininkų viešbučių turtą įsigijusiems sutuoktiniams Juozui ir Indrei Skučams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. EŽTT pripažino, kad dalį Skučų ieškinių dėl senaties atmetę nacionaliniai teismai pažeidė jų teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Skučai iš Lietuvos siekė prisiteisti milijoną eurų neturtinės žalos, bet vadovaudamasis teisingumo principu EŽTT tokią sumą pripažino nepagrįstai didele. Kitoje skundo dalyje pareiškėjai reikalavo, kad jiems būtų kompensuota kiek daugiau nei 2 mln. eurų nuostolių, kuriuos esą sudaro už turtą neatgauti pinigai su 5 proc. metinėmis palūkanomis ir infliacija, padidėjusi turto rinkos vertė bei įvairūs mokesčiai.
Reikalavimus dėl nekompensuotos turto įsigijimo kainos ir tariamai padidėjusios jo rinkos vertės EŽTT atmetė, nes dėl pastarosios nuostolių dedamosios nacionaliniai teismai galutinai pasisakė 2013-ųjų lapkritį ir skundas Strasbūrui pateiktas pavėluotai, o dėl būsto pirkimo kainos atlyginimo Lietuvoje tebevyksta teisiniai procesai.
Parašykite komentarą