Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-28 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi nurodė, kad 2021-aisiais taršos skandale figūravusi įmonė „Parsekas“ turi sumokėti tūkstantinę baudą. Šįkart ši įmonė, uždirbanti milijonus iš Uosto direkcijos, nubausta už tai, kad neteisėtai laikė beveik 71 tūkst. tonų pavojingų atliekų.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) buvo nustatęs, kad įmonė 2022 m. sausio 22-23 dienomis į vieną neaptvertą sklypą atvežė 61-ą plastikinę talpyklą, kuriose buvo 70 863 tonos pavojingų atliekų ir laikė ten jas neapsaugotas nuo gamtos poveikio iki vasario 1-osios, nors neturėjo tokio leidimo. Už tai jai buvo paskirta 11 tūkst. eurų bauda. Nesutikdamas su tokia sankcija „Parsekas“ kreipėsi į teismą.
Bendrovė savo skunde dėstė, kad minėtosios atliekos buvo jos laivų naftos produktų / vandens separatorių dumblas.
Anot įmonės, per ilgą laikotarpį laivų variklių skyriuose susikaupė milžiniškas dumblo kiekis ir kilo jų įrenginių apsėmimo rizika, todėl buvo imtasi skubių veiksmų kuo greičiau išvalyti susidariusį naftuotą dumblą. Skubėti esą reikėjo ir dėl prognozuotų itin prastų oro sąlygų. Be to, ji nurodė, kad pagal sutartį su UAB „Toksika“, norint jai vienu metu pristatyti daugiau kaip 10 tonų atliekų, buvo privaloma gauti pastarosios patvirtinimą ir toks derinimas užtruko. Tad buvo priimtas esą pats saugiausias sprendimas – tokias atliekas nuvežti į sklypą ir jas laikyti iki kol bus galima jas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui.
„Parseko“ įsitikinimu, AAD siekė tik nubausti, o ne objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją. O paskirta bauda esą yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, neteisinga, todėl neteisėta ir nepagrįsta. Atliekos, anot įmonės, nesukėlė jokios žalos.
Visgi Regionų apygardos administracinis teismas pernai vasarį atmetė „Parseko“ skundą. Tokia nutartis galėjo būti skundžiama LVAT ir įmonė tai padarė.
Bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis ir Skirgailė Žalimienė, konstatavo, jog „Parseko“ skundas yra tenkintinas iš dalies. Anot kolegijos, ir AAD, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė padarė pažeidimą, o aplinkosaugininkai įvertino jo teiktus įrodymus bei paaiškinimus. Kartu buvo pripažinta, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ekonominę sankciją iki minimalios baudos dydžio – 7 000 Eur.
Atitinkamai bendrovei iš AAD buvo priteista ir 18 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų abiejose instancijose – 703,08 Eur.
INFORMACIJA
2021-ųjų lapkritį teisėsauga pranešė apie vykdomą tarptautinį ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto pavojingų atliekų iš Klaipėdos uoste buvusių laivų išgabenimo, piktnaudžiavimo tarnyba, kyšininkavo ir kt.
2022-ųjų pavasarį teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo kalta dėl kyšininkavimo pripažinta buvusi uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoja Nijolė Domarkienė, o kaltu dėl papirkimo – įmonės „Parsekas“ direktorius Saulius Mockus.
„Šio tyrimo metu nustatyti 8 nusikalstamos veikos epizodai, kai bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tuometinė vieno skyriaus vadovė N. Domarkienė iš kelių įmonių atstovų priėmė bendrai beveik 2 tūkst. eurų kyšį”, – buvo rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Buvusiai bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai skirta 10 200 eurų bauda ir konfiskuotas 1770 eurų vertės turtas. S. Mockus buvo pripažintas kaltu dėl beveik 1,7 tūkst. eurų kyšio davimo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui. Teismas jam skyrė 8 400 tūkst. eurų baudą. Po tokio teismo sprendimo jis buvo atleistas ir iš įmonės vadovo pareigų.
Kiti du kyšius davę asmenys baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, vienas asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą.
Portalo rekvizitai.vz.lt duomenimis, „Parsekas“ gana dažnai gauna viešojo sektoriaus užsakymų. Didžiausia tokia klientė yra Uosto direkcija, iki šiol sudariusi sutarčių už 2,23 mln. eurų.
ką tik Mariose išgaišo didžiulis kiekis žuvies ir net keletas bebrų – va toki leidžia nuodus į vandenį ir rėkia ,,žalias kursas žalias kursas-teršia automobiliai ir malkų namų krosnyse deginimas!”O gentviliokas rankutėm ploja ir vis seimui teikia tam tikros rūšies ,,gamtą tausojančius ”įstatymus:D Na niekap barygom nedaeina kad visas jų biznis šalyje turi būt pagal nustatytas taisykles. Kurios nėra taip jau sunkios. Paprasčiausia tokiem cinikam pusiau banditam į viską nusispjaut:D
Atrodo, kad sugrįžtame į 1993-94 m. kai ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai atsirado galimybes mokytis , pamatyti kaip Švedija, Danija, Suomija ir kt Europos valstybės tvarko ne tik buitines atliekas bet ir pavojingas.Ne tik savivaldybės tarnautojai stažavosi šiose šalyse, bet kartu dalyvaudavo miesto Tarybos nariai, įvairių įmonių atstovai. Tame tarpe ir straipsnyje įvardinta ir bausta kaip kyšininkė „Kl.v.” buvusi ekologė, atsakinga už aplinkosaugą N. Domarkienė.
Finansinė pagalba, ekspertai šių šalių Kl. savivaldybėje darbavosi ištisai. Atliekų surinkimas- valdymo politika buvo kertinis akmuo visoje Lietuvoje. Per 30-metį visi pajautėme didelį progresą ,išmokome pažangius žmogaus atliekų tvarkymo būdus, supratome kad tai valdoma LR teisiniais dokumentais Kadangi atl. tvarkymas yra labai sudėtingas , daug kainuojantis darbas jį vykdyti Valstybė,šiuo atveju Kl. savivaldybė privalo atsakingai . Užvakar gaisras Vilniuje atl tv. įmonėje , prieš porą metų Kauno raj. padangų sąvartyne ir dar kt. gaisrai nebuvo,nėra jų pavojus tinkamai įvertintas.
Aprašyta baudžiamoji byla su daugybe teisiamų įmonių, ir jų vadovų dėl pavojingų atliekų yra PAVOJUS ŽMONIŲ SAUGUMUI. Nejuokaukime, nesidžiaukime kad 1-ą,kitą jau nubaudė. Negalime atidėlioti nei dienai , reikia sukaupti dėmesį visai atl. tvarkymo sistemos analizei. Kas, kur yra sukeliami pavojai MŪSŲ sveikatai, net ir gyvybei. PIRMIAUSIAI:
-savivaldybės Tarybos nariai privalo įgyvendinti savo pažadus miestiečiams, pažinti atliekų surinkimą, tvarkymą;
– Klaipėdoje rinktų seimo narių, atrodo jie yra PENKI, neatidėliotini darbai;
– Kl. savivaldybės AA specialistai, mieto ūkio tv,. departamentas ir kt. privalo sistemingai rūpintis šia problema;
– be abejo, ir NVO , Gamtos draugų konkretūs darbeliai-darbai miesto labui.
O kaip atsiprašau jūsų minėta Skandinavija (Švedija, Danija, Suomija) tvarko? Man pasirode, ar visdelto gabena į savo perdirbimo imonės pas mus?
jo jo gabena. Buvusiam Fortumui katras dabar pasikeitė vardą bet kaip dirbo tai ir tebedirba. Degina viską iš eilės o skandinavai, lenkai, rusai ir dar velniai žino kas veža jam šiukšles. Pas mus tai nakty laivais/Vilniuj Kaune nežinau kuo/. Kuriu nieks netikrina kokia velniavą atvežė..Kaip patogu. Patogu ir ,,žaliai daliai” suda malt vietoje to kad užsiimtu tikrai svarbiom temom…:D