Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-18 |
Apžvelgęs, kokią naudą miestui gali duoti nuosavas autobusų parkas, to rašinio pabaigoje pažadėjau parašyti ir apie tamsiąją valdiškų parkų pusę. Klaipėdoje ta tamsioji pusė tada dar nebuvo akivaizdi: UAB Klaipėdos autobusų parkas savo rinkos dalį (mažiau pusės) buvo gavusi tik konkuruodama ridos kilometro įkainiu su privačiais vežėjais; profesinė sąjunga konstruktyviai bendradarbiavo su administracija, techninis progresas parke irgi vyko nuosekliai ir racionaliai. Taigi trūko skaitytojui suprantamo pavyzdžio – su švaistomais biudžeto pinigais ir keleiviui išaugusia bilieto kaina.
Dabar tokį pavyzdį turime, yra apie ką rašyti.
Ambicingas kainų kėlimo tikslas
Vilniaus miesto taryba patvirtino naujas viešojo transporto (VT) kainas, sprendimas įsigalios nuo liepos 1 dienos (video žiūrėti nuo 13-os minutės). Tingesniam skaitytojui iškart pasakysiu naujas bilietų kainas: kartinis bilietas pabrango nuo 0,65/0,9 iki 1,25 euro, metinis – nuo 310 iki 405 eurų, kitų bilietų kainos irgi atitinkamai pakilo.
Naujosios kainos esą leis pasiekti ambicingą Vilniaus tikslą: 30 % VT išlaidų padengti iš keleivių gautais pinigais. Ambicingas šis tikslas yra dėl to, kad liūto dalį keleivių vežimo paslaugos sektoriaus turi tiesioginiu sandoriu ją gavusi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT), taigi tos išlaidos yra labai, labai didelės.
Tiesioginio sandorio esmė
Priminsiu skaitytojui tiesioginio savivaldybės sandorio su paslaugos teikėju esmę. Paslaugos teikėjas pateikia merijai savo sąnaudų išklotinę, kuri parodo, mūsų atveju, ridos kilometro savikainą. Merija patikrina skaičius ir, jeigu sąnaudas pripažįsta pagrįstomis, sudaro su paslaugų teikėju tiesioginį ne rinkos sandorį.
Valdiško parko atveju pagrįstomis tas sąnaudas merija visada pripažįsta, nes įmonės valdymo organuose jau sėdi valdančiosios daugumos atstovai, tad prašomi įkainiai prieš tai būna praėję valdybos ir/ar stebėtojų tarybos filtrą. Ir tie kilometro įkainiai būna aukštesni nei prašoma konkurencingoje rinkoje.
Naiviai paklausė, suktai atsakė
Prieš tą Vilniaus tarybą klausimas buvo svarstytas ir profiliniame Miesto paslaugų komitete, kuriame patyręs gamybininkas, inžinierius Almantas Stankūnas klausė, kodėl valdiškos VVT įkainiai ženkliai didesni nei privačių vežėjų (žr. video nuo 1:25:45).
Tinginčiam klausyti įrašą – štai kas ten klausiant buvo lyginta: mažų elektrinių autobusų ridos kilometro VVT įkainis yra 2,58 Eur, o UAB „Kautra“ – 1,34 Eur. Dviašių autobusų VVT įkainis yra 2,38 Eur, UAB „Transrevis“ – 1,84 euro. Triašių VVT įkainis yra 2,69 Eur, „Transrevio“ – 2,51 euro.
Atsakydamas Almantui Stankūnui savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis ilgai ir įkvėptai atviravo apie labai svarbias papildomas VVT atliekamas funkcijas, kurios esą ir išbranginančios kilometrą, tačiau skaičių neišdavė. Apsiribojo tuo, kad pasiuntė komiteto nariams jautrią žinutę (iš Klaipėdos žiūrint – net ne jiems pasiuntė, o juos pasiuntė). Prikabino ir troleibusų tematiką, nors o klausta nė nebuvo (troleibusus turi tik VVT, tad nėra kaip lyginti su privatininkais). Beje, iš atminties – troleibuso kilometras Vilniuje kainuoja arti 5 eurų.
Vilniuje VVT užima 76% rinkos, skaičiuojant kilometrais. Skaičiuojant pinigais, matyt ir per 80% perlipa. Tad visos VT sistemos išlaikymo kaštus kaip tik ši municipalinė įmonė ir nulemia.
Trūksta pinigų – veiskime lengvatas
Tuo pačiu Vilniaus tarybos sprendimu buvo nustatytos ir naujos lengvatinių bilietų rūšys. Projekto rengėjai daug nesuko galvos – tiesiog nusirašė tas bilietų rūšis iš Varšuvos (Lenkija) bilietų sistemos.
Taip Benkunskas pratęsė Zuoko tradiciją. Kaip tik anas legendinis meras neatsakingai veisdavo naujas lengvatas ir taip gramzdindavo sektorių į krizę. Valdiškas parkas ir „Grinda“ po to savivaldybės skolinius įsipareigojimus parduodavo „Snorui“; su diskontu, suprantama.
Stebėdamas finansines Vilniaus konvulsijas, prieš dešimt metų parašiau, kaip man tie dalykai nuo jūros atrodo.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Kiekvienam užteks jėgų pakelti svetimą nelaimę, taigi mes vilniečius keleivius dėl naujų bilietų kainų irgi užjausime santūriai, be fanatizmo. Tačiau Vilnius tuo pačiu dabar davė ydingus pavyzdžius šalies savivaldybėms. Nes paslaugų teikimo organizavimo modelis, lengvatos, tarifai, jų dydį teisinanti retorika – visa tai iš sostinės apšvitina ir regionus.
Kitame rašinyje atsakysiu Almantui Stankūnui vietoje Iljos Karužio – parašysiu, kas didina VVT sąnaudas, dėl kurių ir teko dabar ten kelti bilietų kainas.
Parašykite komentarą