Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-22 |
Mitybos specialistės Ievos Bukauskaitės teigimu, tinkamai subalansavus mitybą galima apsisaugoti nuo kraujotakos, širdžių ligų ar diabeto.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro surengtos paskaitos metu I. Bukauskaitė teigė, jog tam, kad galėtume save vadinti sveikuoliais, nėra būtinas išskirtinis maistas. Kaip pavyzdį ji pateikė avižinę košę. Tam, kad padidintume šio patiekalo maistinę vertę, ją reiktų paskaninti kokybišku alyvuogių aliejumi, linų sėmenimis ar chia sėklomis. Taip reikia stengtis tobulinti kiekvieną patiekalą.
Tarp pagrindinių lėtinių, neinfekcinių ligų priežasčių yra netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir neatsakingas alkoholio vartojimas bei rūkymas.
,,Tačiau yra ir tarpinių – antsvoris, padidėjęs širdies susitraukimo dažnis ir padidėjęs cholesterolio bei cukraus kiekis kraujyje“, – aiškino I. Bukauskaitė.
Tam, kad šiuos veiksnius pašalintume, reikia susireguliuoti mitybos režimą, racioną, fizinį aktyvumą ir, be abejo, atsisakyti žalingų įpročių.
,,Taip riziką susirgti šiomis ligomis sumažiname net 80 procentų“, – tvirtino I. Bukauskaitė, pabrėžusi, kad labiausiai mūsų sveikatos būklę veikia mūsų gyvenimo būdas, kurį sudaro ne tik mityba, bet ir emocinis balansas.
Anot specialistės, žmogaus racioną nuo 10 iki 20 procentų turėtų sudaryti baltymai, o didžiąją dalį raciono – angliavandeniai. Būtina nesumaišyti pilnaverčių angliavandenių su perdirbtų grūdų angliavandeniais. Ir nuo 25 iki 35 procentų dalį mūsų racione turėtų užimti riebalai.
Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra jūrų gėrybės, mėsa, ankštinės kilmės augalai, riešutai. Kadangi baltymai yra statybinė medžiaga, jos organizmui reikia tiek augant, tiek ir vėliau gyvenime, nes jie padeda atstatyti pažeistas ląsteles ir audinius. Baltymai taip pat padeda kovoti ir su infekcijomis, kas yra labai svarbu visų amžių žmonėms. Baltyminius produktus reikia valgyti 3 kartus per dieną, tad ir pusryčių, ir pietų, ir vakarienės patiekale turėtų atsirasti vietos baltymo turinčiam maistui.
Ir nors nei vienos kultūros maisto nereiktų visai atsisakyti, rekomenduojama išlaikyti įvairovę savo maisto racione. Mėsą rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per savaitę, o žuvį – 2-3. Prie šių baltymų šaltinių negalima pamiršti ir kitų kultūrų. I. Bukauskaitė rekomenduoja kruopas, alyvuoges ar avokadus.
Riebalai teikia nepakeičiamąsias riebalų rūgštis.
,,Riebalų mums reikia, kad ląstelių membranos būtų sveikos, jie padeda mums įsisavinti vitaminus A, D, E ir K“, – aiškino specialistė.
Riebalų rūgščių galime gauti iš tokių produktų kaip sviestas, taukai ar kokosų aliejus, riešutų ir žuvies. Itin svarbios riebalų rūgštys yra Omega 3, nes jos yra atsakingos už daugybę ląstelių funkcijų, padeda reguliuoti kraujotaką, kraujospūdį, nervų sistemą, gliukozės toleravimą ir padeda išvengti daugelio širdies ligų. Šias riebalų rūgštis organizmas gali gauti iš riebios žuvies.
Angliavandenių žmogaus mitybos racione turėtų būti daugiausia, nes iš jų organizmas greičiausiai pasisavina energiją.
,,Angliavandeniai yra reikalingi mūsų smegenų ir nervų sistemai, jie teikia gliukozę, širdies veiklai‘‘, – aiškino I. Bukauskaitė.
Paprastieji angliavandeniai neturi didelės maistinės vertės (dar yra vadinami tuščiomis kalorijomis), jie tik greitai suteikia energijos, bet jie irgi yra būtini.
Taip pat svarbu yra kokybiškas miegas. Organizmas negalės pasisavinti medžiagų ir palaikyti fizinio aktyvumo, jeigu nebus sustyguota miego rutina.
Labai šauniai 🙂