
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-04-24 |
Penktadienį Mažojoje Lietuvoje prasideda koncertinis turas „Prūsijos kunigaikštystei 500“. Tai ansamblio „Šviesotamsa“ koncertinė programa, atskleidžianti baroko muzikos grožį su Prūsijos dvarų elegancija.
Koncertuos Rūta Vosyliūtė (sopranas), Kristine Stumbure (barokinė skersinė fleita, Latvija) ir Vilimas Norkūnas (klavesinas). Šie muzikantai muzikos garsais atkurs senąją Prūsijos dvasią. Jų atliekami kūriniai leis patirti muzikinę kelionę į Karaliaučių ir Berlyną.
Vienas iš koncertinės programos akcentų – Karaliaučiaus katedros vargonininko ir kompozitoriaus Heinricho Alberto kūriniai, parašyti poeto Simono Dacho tekstams.
„Šiam poetui, gimusiam Klaipėdoje, stovi paminklas, tačiau kas iš lietuvių yra girdėję muziką, parašytą jo eilėms? Man pačiam tai buvo didelė staigmena, be galo įdomu susipažinti su šiuo istoriniu muzikiniu paveldu, su „Kürbshütte“ poetų ir muzikantų draugijos veikla, o ir pati muzika stebėtinai įdomi, graži ir įvairi,“ – sako šios muzikos tyrinėtojas ir programos sudarytojas klavesinininkas Vilimas Norkūnas.
Koncertą vainikuos „Sofijos kelionė iš Memelio į Saksoniją“. Šis XVIII a. romanas apie Sofiją buvo toks garsus kaip mūsų XXI amžiuje „Haris Poteris“.
Koncertinis turas „Prūsijos kunigaikštystei 500“ prasidės penktadienį, balandžio 25 d., kelione su klavesinu į Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčią. Vėliau bus lankomasi įvairiose istorinėse Mažosios Lietuvos vietose – į maršrutą įtrauktos evangelikų liuteronų bažnyčios nuo Šilutės, Dovilų iki Juodkrantės, bet bus koncertuojama ir Tytuvėnuose, Telšiuose, Biržų pilyje.
Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ koncertinis turas Lietuvoje:
INFORMACIJA
Didysis ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis 1525 metais perėjo į liuteronybę ir prisiekęs ištikimybę Žygimantui ordino vietoje įkūrė Prūsijos kunigaikštystę. Jo iniciatyva prie Karaliaučiaus katedros 1544 m. įkurtas Karaliaučiaus universitetas tapo svarbiu kultūriniu traukos centru. Jame dirbo iš LDK atvykę A. Kulvietis ir S. Rapolionis, ypatingą žymę paliko Imanuelis Kantas, o šio universiteto auklėtinis Martynas Mažvydas išleido pirmąją knygą lietuvių kalba.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą