Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-01 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Lietuvos centriniame archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte 1925 metais.
Reikalavo pašalpų
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo „Klaipėdos teritorijos gubernatoriaus dienyne“ rašė, kad sausio 6-ąją „susipratusieji“ darbininkai sušaukė bedarbių susirinkimą“, kuriame dalyvavo 358 žmonės, ir išrinko „Bedarbių Tarybą“. Pastaroji įteikė Krašto direktorijai reikalavimą skirti bedarbiams piniginę pašalpą ir prašė atsakymo iki sausio 7-osios vidurdienio.
„Direktorijos atsakymas neigiamas. Kad neprileisti jokių demonstracijų, 12 val. prirengti Krašto ir Valstybinės policijų rezervai“, – rašė gubernatorius.
Pašalpų tuo metu tikėjosi ne tik bedarbiai, bet ir mokytojai.
„Apsilankė mokytojai p. p. Krukis ir Lacitis, kurie pareiškė, kad vietiniai vokiečiai mokytojai ir kiti valdininkai gavo iš Vokietijos šventėms dovanų – nekurie su šeimynomis, net po Lt 1000,-. Lietuviai mokytojai sausio 15 d. turės savo susirinkimą, todėl prašo juos painformuoti ar jie gaus iš Ministerių Kabineto prašytą pašalpą“, – sausio 7-ąją rašė J. Polovinskas-Budrys, pridėjęs pastabą, jog raportą ta tema premjerui surašė dar gruodžio 24-ąją ir tikisi atsakymo.
Žymaus kunigo paskaita
Kitą dieną gubernatorius paminėjo, kad sausio 7-osios vakarą konservatorijoje paskaitą apie Simoną Daukantą skaitė Juozas Tumas-Vaižgantas, o jos paklausyti buvo susirinkę apie 80 žmonių, iš kurių pusė buvo klaipėdiškiai.
Gali būti, kad prie šios paskaitos populiarumo prisidėjo ir laikraštis „Klaipėdos žinios“, paskelbęs porą jos anonsų.
Anonsavo ją ir gotiškais rašmenimis nuo 1924-ųjų leistas „Lietuvos keleivis“.
Vokietijos kariuomenės išsišokimas
Tą pačią sausio 7-ąją, anot J. Polovinsko-Budrio, per Stoniškių paštą vietinis viršaitis gavo du oficialius, sausio 5-ąją iš Isruties iš Karaliaučiaus išsiųstus laiškus, kurių autentiškumu neabejota. Pastaruosiuose buvo įsakymas paruošti sausio 8-10 dienomis butus 1-ojo pėstininkų ir 1-ojo kavalerijos pulkų štabams, nes organizuojami manevrai.
„Keista kad vokiečių pulkai iki šiam vis dar daro tokias „klaidas“, būk nežinodami, kad Stoniškiai neįeina į Vokietijos sąstatą. Sąrišy su tuo, vietinių gyventojų tarpe vėl pasklido gandai apie greitą vokiečių atėjimą. Kaip sužinota, Vokietijos kariuomenė šiomis dienomis daro didelius manevrus netoli Klaipėdos Krašto sienos. Originalas šių laiškų siunčiamas Užsienių Reikalų Ministerijai delei atatinkamų žygių prieš Vokietijos valdžią; nuorašai – Krašto Apsaugos Ministerio žiniai“, – išdėstė gubernatorius.
Kitame tos pačios dienos įraše jis paminėjo, kad Tilžės policijai šio miesto ir Karaliaučiaus spaustuvėse aptikus falsifikuotas banderoles spiritui ir degtinei, valstybinio degtinės monopolio etiketes, Klaipėdos krašto policija padarė kratą pas pirklius Leibovičą ir Lurje bei rado „dvi metalini antspaudi bonkas leku užantspauduoti, banderolių degtinei bei cigarams ir etiketus“.
„Ant falsifikuotų etiketų trūksta apačioje prierašo: „Valstybinė Lit. Kaune“. Iš to matyt, kad degtinė su falsifikuotais ženklais buvo parduodama didelėmis partijomis. Pirkliai ir jų sądarbininkai šiame reikale areštuoti. Tardymas vedamas toliau. Būtų pageidaujama, kad Finansų Ministerija paskirtų Klaipėdos Krašto policijai už tai dovanų“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Sunervino laikraštis
Dar viename tos dienos įraše gubernatorius piktinosi sausio 7 ir 8 dienos laikraščio „Klaipėdos žinios“ numerių vedamaisiais tekstais.
„Klaipėdos Žinios“ išsišoko vieną dieną paskelbdamos, kad iš tikrų šaltinių jos sužinojo, jog Vyriausybė mananti paleisti Seimą ir paskelbti naujus rinkimus, kuriuose jau dalyvautų ir Klaipėdos Kraštas. Ant rytojaus nuėjo dar toliau, pranešdami, kad aš pareiškiau būk tai yra sudaryta komisija rinkimams vykdinti. Pareikalavau atitaisymo, ką nelabai norėjo daryti. Pagrąsinau – žadėjo pataisyti“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Visgi atrodo, kad jo minėtasis grasinimas nelabai tepaveikė „Klaipėdos žinias“, nors Lietuvoje tuo metu dar tebegaliojo karo padėtis, leidusi valdžiai vykdyti ir leidinių cenzūrą.
„Pasitvirtina mūsų jau vakar praneštoji žinia apie rinkimų vykdymą Klaipėdos Krašte, Ir tie, kurie manė, kad mes tik sensacijų ieškodami skelbėme tą žinią, truputį apsiriko. Žinia apie galimą Seimo paleidimą ikišiol dar nėra dementuota“, – po Eltos pranešimu sausio 9-osios numerio pirmojo puslapio viršuje savo poziciją išdėstė „Klaipėdos žinios“.
Spauda tomis dienomis kėlė ir daugiau rūpesčių gubernatoriui.
Sausio 7-ąją „Klaipėdos žinios“ pranešė, jog buvęs šio laikraščio redaktorius, prolietuviškos Klaipėdos krašto spaudos kūrėjas Jurgis Šaulys „grįžta vėl diplomatinėn karjeron“.
„Vakar išvyko D[-]ras Šaulys, kaip jis pranešė, ilgesniam laikui. Laikraščių „Memeler Zeitung“, „Keleivis“ ir „Wochenschau“ reikalas nesureguliuotas ir todėl gali prieiti prie finansinės katastrofos. Šiandieną kreipėsi į mane Direktorius „Ryto“ ir „Mem. Zeit.“ redaktorius, reikalaudami nurodymų ir pinigų. Taip pat atvyko iš Šilutės p. Janušaitis, reikalaudamas pinigų „Wachenschau“. Neturiu jokių konkrečių nurodymų ir pinigų. Redaktorius „Mem. Zeit“ atkreipė domę, jog esančios tam tikros sutartys su Volfo Agentūra ir kitomis delei žinių teikimo, sulig kurių reikalinga įspėjimas prieš 3 mėnesius. Jeigu manoma kitaip sutvarkyti ar sutartis pamainyti neatsižvelgiant į senąsias sutartis, tai gali iššaukti daug jieškinių, kuriuos prisieis mokėti“, – sausio 8-ąją dienoraštin išguldė J. Polovinskas-Budrys.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą