Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-12 |
Prabėgo trisdešimt ketveri metai nuo tų lemtingų dienų, kai beginklio pasipriešinimo minios apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau atsiradęs šios dienos vardas – Laisvės gynėjų diena – pabrėžia faktą, kad tūkstantinės gynėjų minios buvo pagrindinis Michailo Gorbačiovo organizuotos agresijos prieš nepriklausomą Lietuvą stabdis.
Tačiau būta ir kitų reikšmingų agresijos stabdymo aplinkybių, vieną kurių ir noriu priminti (buvau tiesioginis šių įvykių dalyvis – Lietuvos diplomatinis atstovas Estijoje). Kai dabartiniu laikotarpiu ne tik Rusijos diktatorius putinas ir jo komanda, bet ir dauguma rusų apsėsti imperinio-nacistinio „blūdo“, tai paradoksaliai gali atrodyti faktas, jog to meto demokratijos daigelis Rusijoje (įskaitant Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Borisą Jelciną ir jo komandą) reikšmingai prisidėjo prie M. Gorbačiovo inspiruotos agresijos sustabdymo. Deja, tas demokratijos daigelis netrukus buvo sutremptas…
B. Jelcino tuometinė Lietuvos palaikymo misija susiklostė taip. Sausio 13-sios išvakarėse, 1991 m. sausio 12 d., Maskvoje buvo pasirašyta Rusijos Federacijos ir Estijos Respublikos tarptautinių santykių pagrindų sutartis. Sužinojęs apie nakties įvykius Vilniuje ir paveiktas vakarykščio bendravimo su Estijos vadovais, B. Jelcinas paskambino (apie pietus) Estijos ministrui pirmininkui Edgarui Savisaarui. Ilgo pokalbio metu kilo idėja nedelsiant Taline susitikti Baltijos šalių ir Rusijos aukščiausiųjų tarybų pirmininkams. Įveikęs 1000 kilometrų atstumą, apie 19 val. Taline nusileido vyriausybinis Rusijos lėktuvas. Lipdamas iš lėktuvo ir pamatęs mane B. Jelcinas kiek nustebęs pasakė: „O, ir tu čia!” (apie anksčiau užsimezgusią pažintį būtų atskira kalba, tačiau aprašomuoju metu tie trumpi Jelcino ištarti žodeliai lėmė kai kuriuos tolimesnius įvykius).
Sausio 10-12 dienomis buvau iš Talino atvykęs į Vilnių. Būdamas Aukščiausiojoje Taryboje stebėjau jedinstvininkų provokacijas, kitus lemtingus įvykius (premjerės Kazimieros Prunskienės atsistatydinimą, naujo premjero paskyrimą). Artėjant sausio 12-sios vakarui išvažiavau į Klaipėdą, numatydamas kitą dieną vykti į Taliną. Tiktai gal po poros miego valandų, patyręs apie įvykius Vilniuje, iškart iškeliavau į Taliną. Taigi, nuo sausio 12-sios pavakario iki kitos dienos ryto teko nuvairuoti beveik 1000 kilometrų…
Kai Estijos vyriausybės rūmuose Rusijos, Estijos, Latvijos delegacijos ir vienintelis Lietuvos atstovas ėmėme aptarti pasirašytinų dokumentų projektus, padrąsintas minėtųjų B. Jelcino pasisveikinimo žodelių, pasiūliau kai ką taisyti – visi sutiko. Išliko keturių valstybių vadovų Pareiškimo projekto fragmentas su mano siūlytais pakeitimais. Svarbiausia taisymo esmė yra dokumento preambulėje: konfliktas ne tarp sąjunginių respublikų ir sąjunginės vadovybės, o tarp Sovietų Sąjungos ir nepriklausomų Baltijos valstybių. Taigi, dokumentas įgavo visiškai kitą prasmę, kitą rangą. Dokumentų pasirašymo nuotrauka yra ir B. Jelcino muziejuje Jekaterinburge.
Pastebėtina, kad net po daugelio metų M. Gorbačiovas atsiminimų knygoje parašė: „Jelcinas skubiai išskrido į Taliną susitikti su Baltijos šalių vadovais, ten pasirašytame kreipimesi į Jungtinių Tautų Organizaciją incidentas Vilniuje buvo įvertintas kaip „Tarybų Sąjungos agresija prieš Lietuvą“. Taigi, Gorbačiovui labai skausmingas buvo B. Jelcino kreipimasis į kariškius rusus, jo Taline paskelbtas jau pritarus pataisytai konflikto formuluotei.
Be abejo, Gorbačiovas išsigando galimo kariškių nepaklusnumo po B. Jelcino kreipimosi. Galimas dalykas, kad todėl iškart buvo nutarta likviduoti B. Jelciną: vėlyvos vakarienės metu gauta žinia, jog jam pavojinga grįžti lėktuvu į Maskvą (žinome, kaip kartais „padedama“ lėktuvams sudužti…). Todėl B. Jelcinas ir delegacija atsisakė savo lėktuvo ir iš Talino išvyko į tuometinį Leningradą [dabar – Sankt Peterburgas] automobiliais (apie pusketvirto šimto kilometrų kelionė), taip išvengdamas galimo susidorojimo.
Taigi, Sausio 13-sios įvykiai buvo sudėtingi, nepraradę reikšmės ir dabartinių grėsmių tinkamam vertinimui.
Parašykite komentarą