Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-06 |
Šiais laikais gana dažnai tenka išgirsti skundžiantis dėl mažo rinkėjų aktyvumo įvairiuose rinkimuose. Matyt, tokia problema kėlė galvos skausmą ir sovietinės Klaipėdos valdžiai, nes ji 1951-aisiais rūpinosi, kad rinkimų apylinkėse veiktų bufetai, o juose būtų ne tik sumuštinių su ikrais, bet ir citrinų bei mandarinų.
Apie tų metų uostamiesčio vykdomojo komiteto (VK) sprendimus, susijusius su prekyba bei paslaugomis, ir pasakos dar vienas „Atviros Klaipėdos“ rašinys, parengtas pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus.
Lauko prekyba – žemo lygio
1951-aisiais Klaipėdos valdžia turėjo pretenzijų ne tik parduotuvėms, apie kurias „Atvira Klaipėda“ rašė ankstesniame šio ciklo rašinyje praėjusią savaitę, bet ir lauko prekybininkams.
Pirmiausia VK buvo nepatenkintas dėl to, kad tokia prekyba praktiškai nevyko rytais ir vakarais, „kada jos labiausiai reikėjo“, o prekyba galanterija ir parfumerija iš viso buvo silpnai išvystyta. Be to, visos šios prekybos „kultūra daugeliu atveju buvo žemo lygio“.
„Daugelis prekeivių savo prekiauja ne iš padėklų ar vežimėlių, o iš dėžių ir maišų, taip pat iš kioskų, padėklų ir vežimėlių, jau seniai netekusių pirminės savo spalvos ar net visai nedažytų, su išdaužytais stiklais, be užrašų, nurodančių prekybinės organizacijos pavadinimą ir kiosko, padėklo ar vežimėlio numerį“, – 1951-ųjų sausį priimtame sprendime dėstė VK.
Daugelis pačių prekybininkų neturėjo specialios sanaprangos, ženkliukų, darbovietės įgaliojimų, leidimų prekiauti, prekes pardavinėjo be kainų etikečių.
Siekdamas, kad šioje srityje būtų pradėta laikytis „sovietinės kultūringos prekybos“ taisyklių, VK patvirtino tokių prekybinių taškų išdėstymo planą, o prekybinių organizacijų ir turgų vadovus įpareigojo visus prekybininkus supažindinti su jų darbą reglamentuojančiomis taisyklėmis bei aprūpinti juos darbo pažymėjimais su nuotraukomis, sanitarinėmis knygutėmis. Tokiems prekybiniams taškams „suteikti kultūringą išvaizdą“ buvo duotas mėnesio terminas.
Tramdė reklamuotojus
Pavasarį VK jau ėmėsi daryti tvarką skelbimų ir reklamų srityje. Priimtu sprendimu miesto valdžia uždraudė organizacijoms, bendrovėms, gamykloms ir fiziniams asmenims savavališkai klijuoti skelbimus, reklamas ir plakatus „ant tvorų, stulpų, medžių, namų fasadų, langų ir pan.“. Juos leista kabinti tik specialiai tam numatytose vietose. Buvo nurodyta, kad leidimus reklamai išduos Reklamos biuras, įkurtas prie Kelių ir tiltų tresto.
Nusižengusiems šioms taisyklėms buvo numatyta 100 rublių bauda (1951-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 661 rublį) arba 30 dienų pataisos darbų.
Numatyta, kad toks sprendimas galios dvejus metus. Kontroliuoti, kaip jo laikomasi, buvo pavesta Miesto komunalinio ūkio skyriui ir Klaipėdos miesto milicijos valdybai.
Preiskurantas ir asortimentinis minimumas
Tą patį pavasarį VK rūpinosi ir tuo, kad invalidų artelė «Пишевкус» turėtų bent laikinus smulkaus drabužių taisymo tarifus. Miesto valdžia nurodė, kad dėl nuolatinių įkainių patvirtinimo ši artelė turėtų kreiptis į Lietuvos invalidų kooperatyvų sąjungą, o kol ji sulauks tokio sprendimo, mėnesiui patvirtino tokį „preiskurantą“: naujo palto pamušalo įsiuvimas – 35 Rb; seno palto pamušalo įsiuvimas ir sutaisymas – 18 Rb; palto sutrumpinimas, pailginimas arba pakirpimas – 6 Rb; kelnių patrumpinimas, guminių batų sutaisymas – 8 Rb; sagos įsiuvimas – 25 kapeikos; apykaklės išvertimas – 5 Rb; lygi siūlė – 80 kapeikų; kelnių briaunų (kantų) suformavimas – 8 rb; švarko sumažinimas – 12 Rb.
O baigiantis 1951-iesiems Klaipėdos valdžia rūpinosi tuo, kad gruodžio 16-ąją, kai buvo numatyta rinkti liaudies teisėjus ir teismų tarėjus, miesto teritorijoje numatytose rinkiminėse apylinkėse veiktų 31 bufetas. Užtikrinti jų veiklą buvo įpareigotos miesto prekybinės organizacijos – Gostorg (turėjo suorganizuoti 16 bufetų), Voentorg (tapo atsakingas už vienintelį bufetą Kultūros rūmuose), Miesto žuvies kooperatyvas(7 bufetai), ORS NOD-Z, geležinkeliečių restoranas (po du bufetus) ir Pajūrio žuvies kooperatyvas, atsakingas už bufetų įrengimą Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje (visa lietuviškoji Kuršių nerijos dalis tuo metu priklausė Klaipėdai).
VK nurodė, kad rinkimų dieną tokie bufetai turi dirbti nuo 6 iki 24 val. Taip pat jis patvirtino „asortimentinį bufetinių prekių ir šaltų užkandžių minimumą“. Bufetuose turėjo būti ruginės ir kvietinės duonos, trijų rūšių kepinių, dviejų rūšių pyragaičių, dešimties rūšių konditerinių gaminių, šešių rūšių tabako gaminių, degtukų, dviejų rūšių vaisvandenių, tortas, dviejų rūšių pyragų, dviejų rūšių ledų, citrinų ir mandarinų.
Šaltų užkandžių meniu šiuose bufetuose turėjo sudaryti: mišrainė „Vinegretas“, penkių rūšių dešros, trijų rūšių sūriai, dviejų rūšių silkė su garnyru, sumuštiniai su ikrais, sviestu, sūriu, dešra ir šprotais, kotletai ir penkių rūšių rūkyta bei kepta žuvis.
Taip pat buvo nurodyta, kad šiuose bufetuose būtų arbatos, kavos, kompoto ir kakavos.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
O ka dabar ožyne nacistinis simo vermahtas geresnis ?ha ha ha ha