Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-24 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Lietuvos centriniame archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte 1924-1925 metais.
Gandai ir apie puolimą, ir apie perversmą
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vadu buvęs Jonas Polovinskas-Budrys, 1924 m. spalio 21 d. prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi, savo „Klaipėdos teritorijos gubernatoriaus dienyne“ sausio 1-ąją rašė, kad Naujųjų išvakarės buvo pasklidę gandai „būk vokiečiai rengiasi persikelti per Nemuną mūsų pusėn puolimo tikslu“.
„Nakty 30.XII.24 m. 7-tas pulkas Klaipėdoje ir batalionas Šilutėje buvo aliarmuoti ir pasiruošę. Vėliau ištirta, kad gandai neturėjo pamato“, – rašė gubernatorius.
Sausio 2-osios dienos įraše J. Polovinskas-Budrys jau dėstė, kad prieš pat Naujuosius, 22 val., jam paskambino Klaipėdos krašto direktorijos narys Endriu Borchertas ir dalinosi, jog šiai įstaigai pavaldi policija gavusi žinių, kas tą naktį „komunistai mano suruošti Gubernatūros puolimą bei pasikėsinimą ant Gubernatoriaus ir Borcherto“. E. Borchertas kartu pranešė, jog nurodė Krašto policijai budėti ir sustiprinti patrulius.
„Nors sulig Valstybinės Policijos žinių, tokios Krašto policijos žinios buvo skaitomos abejotinomis, bet visgi Uosto Komisariatas buvo įspėtas. Sąryšy su pasikartojimu gandų apie ruošimą tai nacionalistais, tai komunistais putšų, mano įsakyta Valst. Polic. Vadui išdirbti veikimo planą, iškilus kokiems nors netikėtiems neramumams. Šitame plane turi būti nurodyti policijos susirinkimo punktai; vadovavimas įvairių policijų prieina Valst. Polic. Vadui; ryšiai su kariuomene ir t.t. Planas privalo būti pristatytas man patvirtinimui“, – rašė gubernatorius.
Kitame tos dienos dienoraščio įraše jis konstatavo, kad Naujųjų sutikimas visur praėjo linksmai ir ramiai. Taip pat gubernatorius padarė išvadą, kad „lietuvių skaičius Klaipėdoje per pereitą metą žymiai padidėjo“, nes 1924-uosius Lietuvių klube sutiko tik apie 50 žmonių, o „1925 metus sutinkant jie vienoje vietoje sutilpti nebegalėjo“.
Praleistas šansas
Sausio 1-ąją savo dienoraštyje J. Polovinskas-Budrys užfiksavo, kad „iš tikrų šaltinių sužinojo“, jog Šilutėje leisto laikraščio „Memelländische Rundschau“ savininkai buvo „labai sunkioje finansinėje padėtyje“.
„Pav. didžiausis tos Bendrovės akcionieris Kolitz turi sumokėti deficito Lt. 100.000. Reikėtų šį laikraštį nupirkti. Kitas laikraštis Šilutėje nebegalėtų eiti, nes vienintelė tenai spaustuvė priklauso aukščiau išvardintam laikraščiui“, – išdėtė J. Polovinskas-Budrys, pridėjęs pastabą, jog „prašoma Pono Ministerio Pirmininko, ar galima laukti šiam tikslui lėšų“.
Visgi tuometinė Lietuvos valdžia nebuvo įžvalgi ir nepasinaudojo tokia galimybe. Muziejininkė Roma Šukienė straipsnyje „Mažosios Lietuvos spauda. Senosios Šilutės spaustuvės“ rašo, kad bendrovė „Memelländissche Rundschau“ buvo gan radikali ir revanšistinė, antilietuvišką propagandą skleidusi įstaiga.
„Materialinį ir ideologinį kapitalą jai teikė Klaipėdos krašto sujungimu su Vokietija suinteresuotos vietinės ir Vokietijoje gyvavusios jėgos. Vienu metu atrodė, kad įmonė neišvengs bankroto. Tačiau nuolatinė Vokietijos finansinė parama užtikrino „Memelländissche Rundschau“ gyvavimą, kuomet kraštą kamavo ekonominės krizės padariniai ar kai bendrovė buvo bepaskęstanti lietuvių valdžios skirtose piniginėse baudose už antilietuvišką propagandą. Pavyzdžiui, 1933 m. bendrovė bausta dukart po 200 litų ir vieną kartą 400 litų. Dar tais pačiais metais redaktoriams buvo skirta 5000 litų bauda. Nesiliaujantys „Memelländissche Rundschau“ antilietuviški išpuoliai, atskleisti ryšiai revanšistinėmis Vokietijos jėgomis privertė Klaipėdos krašto komendantą, kuris atstovavo ir cenzūros organui, imtis kraštutinių priemonių – periodinio leidinio sustabdymo. 1935 m. rugsėjo 14 d. bendrovė paskelbė nebegalinti išsimokėti kreditoriams – jos turtas, o kartu ir spaustuvė, buvo parduoti. Buvusią „Memelländissche Rundschau“ spaustuvę su dalimi įrenginių, pastatą bei sklypą įsigijo Klaipėdos „Kurto Sieberto ir Ko“ kanceliarinių reikmenų biuro savininkas Karl’as Heinz’as Siebert’as (Karlas Heincas Zybertas) bei Klaipėdos prekybininkas W. Schultz’as (V. Šulcas). Kompanionai įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę – laikraščio leidyklą „Tageblatt“. Po pusmečio iš bendrovės pasitraukus W. Schultz’ui, K. H. Siebert’as liko vienintelis įmonės savininkas. Likviduotą „Memelländissche Rundschau“ K. H. Siebert’as nupirko profašistinių partijų nurodymu bei lėšomis. Todėl nenuostabu, kad dienraštis „Tageblatt“ išlaikė savo pirmtako liniją“, – rašo R. Šukienė.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą