Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-15 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kas prieš šimtą metų dėjosi Klaipėdos krašte.
Agitacijai pasitelkė kunigą
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje 1925-ųjų sausio 22 d. rašė, jog Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Maciejauskas rengiasi važiuoti į JAV ir jis sugalvojo pasinaudoti šia dvasininko kelione.
„Sumaniau pravesti tarpe amerikiečių-lietuvių agitaciją, kad važiuotų į Klaipėdos Kraštą“, – rašė gubernatorius.
J. Maciejauskui kelionės į JAV buvo ne naujiena – jis ten jau buvo keliavęs penkis kartus, kad surinktų lėšų Inkaklių koplyčios statyboms. Pastaroji buvo pašventinta 1923 m.
JAV šiam dvasiškiui teko atsisveikinti ir su šiuo pasauliu – 1937-ųjų spalį atsisakęs Švėkšnos klebono pareigų, kurias ėjo nuo 1899-ųjų, jis po metų išvyko anapus Atlanto, kur 1941 m. Los Andžele įkūrė Šv. Kazimiero parapiją. Ten jis ir mirė 1947 metais, eidamas 79-uosius. 1993 m. prelato palaikai iš JAV buvo pargabenti į Švėkšną ir perlaidoti Švėkšnos Šv. ap. Jokūbo bažnyčios kriptoje.
Versle bandė proteguoti lietuvininkus
Tą pačią dieną J. Polovinskas-Budrys rašė sužinojęs, jog geležinkelių valdyba nori steigti Klaipėdos miesto stotį.
„Beabejo dalykas labai naudingas ir pribrendęs. Žinoma, tai neblogas biznis ir todėl atsirado daug konkurentų: Simonaitis, Dymša, „Sandėlis“. Turint omenyje, kad klaipėdiečiai kaip kalbose, taip ir spaudoje rėkti-rėkia, jog juos Kaunas apeina, nesiskaito ir tt., reikėtų bent biznio dalykuose juos remti ir, taip sakant, duoti monopolį savo krašte. Kaipo Simonaitis, taip ir Dymša, beabejo, už nugaros turi tam tikras kapitalistų grupes ir kaip man žinoma, ne lietuvių. Dabartiniu laiku Klaipėdoje eina kova už pirmenybę tarp ekspedicinių kontorų. Vokiečių firma „Maihoferis“, kad nepasiduoti „Sandėliui“ pakvietė pas save Dymšą, kaipo tarnautojį. Todėl reikėtų paremti „Sandėlį“ kaipo lietuvišką bendrovę, jungiantį apie 80 lietuvių“, – dėstė gubernatorius.
Jo minėtą bendrovę „Sandėlis” 1923-iaisiais buvo įsteigęs vietos lietuvis Martynas Reišys. Ji vertėsi importu ir eksportu, sandėliavimu, atlikdavo laivų maklerio ir agento pareigas.
J. Polovinskas-Budrys rašė „šiam reikalui priduodantis didelės svarbos“, nes laikėsi pozicijos, kad „lietuvių elementas turėtu kaip galima daugiausiai ekonominės reikšmės ir būtų patenkintas“.
Tos pačios dienos įraše jis minėjo, kad kova tarp lietuvių bei vokiečių vyko ir Didžiųjų laukininkų susivienijime, kurio susirinkimas valdybai rinkti turėjo vykti vasario 5-ąją.
„Manoma, kad visgi vokiečiai paims viršų. Laukiama galutinių rezultatų ir jeigu taip bus, tai steigti „Ūkininkų Sąjungą“. Pradžiai jau yra užsirašę apie 80 žmonių“, – dėstė gubernatorius.
Geradaris neteko kojų
Paskutiniam tos dienos įrašui J. Polovinskas-Budrys buvo net suteikęs pavadinimą „Nepaprastas žiaurumas“.
Gubernatorius rašė, kad Šlapšilės kaimo ūkininkas Šakėnas grįždamas namo girtas pametė dokumentus, kuriuos rado ir grąžino pas jį bernu tarnavęs iš Didžiosios Lietuvos kilęs 15-metis Petrauskas.
„Tasai, matyt norėdamas prieš žmoną pateisinti pragertus ar kur pamestus pinigus, užpuolė ant vaiko, buk tas pasisavino Lt. 200.-, buvusius sykiu su dokumentais ir pasikvietė vietinį policijos žandarą Volfą. Tasai, 27/XII/-24 nusivedė Petrauską į savo buveinę Dovilus ir tenai išlaikė rūsyje 8 dienas, kur Petrauskas, kurs buvo labai blogai aprengtas, atšalo kojas“, – dėstė gubernatorius.
Pasak jo, vaikui vis tiek neprisipažįstant, jis buvo grąžintas pas šeimininką, kuris jį uždarė sandėlyje ir išlaikė 10 dienų.
„Petrausko Motyna, atėjusi savo sunaus, nugabeno jį į Klaipėdos ligoninę, kur jam skubiai prisėjo nupiauti abi kojas. Volfas ir Šakėnas areštuoti. Volfas, nors ir vokiška pavarde, vietinių lietuvių yra labai giriamas, kaipo karštas lietuvis Šaulių Sąjungos narys“, – itin žiaurų vietinių elgesį aprašė J. Polovinskas-Budrys.
Pareigūnai bėgo skirtingomis kryptimis
Tomis dienomis pasižymėjo ir dar pora pareigūnų.
Gubernatorius savo dienoraštyje nurodė, jog sausio 22-ąją pasisamdęs automobilį ir pasiėmęs 1600 litų į Latviją pabėgo politinės policijos valdininkas Kaveckas.
„Ant rubežiaus pasisakė, būk tai jis seka kokį tai su dideliais pinigais pabėgusį kasininką. Latvijoje Kaveckas sulaikytas ir šią dieną pristatomas į Klaipėdą. Jis vedęs, žmoną buvo palikęs čia“, – sausio 23-iąją rašė J. Polovinskas-Budrys.
Tądien jis paminėjo, kad pabėgo ir krašto policijos vachmistras Jurgis Skvirblys. Tik kryptis jo buvo kita – Vokietija.
„Tur but ta pat liga, kaip ir pradžioje Lietuvos gyvavimo“, – pridėjo gubernatorius, daugiau nepaaiškinęs, ką turėjo omenyje.
Ų
Ir tais laikais buvo mentai…
važiuotų į Klaipėdos Kraštą“, – rašė gubernatorius. . .
Klaipėdos Kraštas – rašė gubernatorius, ne Klaipėdos kraštas . . .
Kas čia per mąstymo perlai ?