Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-11 |
Kylant rizikoms, kad valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ vystomas 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projektas gali vėluoti, įmonės stebėtojų taryba sudarė darbo grupę, skirtą šio „Curonian Nord“ pavadinto projekto vystymui vertinti.
Grupė kovą metiniame pranešime paskelbė, kad artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo 2027 m., vėjo parko komercinės veiklos pradžios data gali nusikelti keletą metų, įmonei susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais bei visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams.
Anksčiau skelbta, kad elektros gamybą „Curonian Nord“ galėtų pradėti 2030 m.
Politikams kritikuojant „Ignitis grupę“ dėl stringančių projekto procesų, apie planus formuoti papildomą darbo grupę kovo pabaigoje pranešė bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Alfonso Faubel.
„Greta nuolat vykdomos „Curonian Nord“ projekto priežiūros, „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba sudarė darbo grupę projekto vystymui įvertinti. Ši grupė, kartu su nepriklausomais ekspertais, kruopščiai įvertins projekto vystymą, terminus ir rizikų valdymą“, – komentare Eltai po ketvirtadienį įvykusio antrojo šį mėnesį stebėtojų tarybos posėdžio teigė A. Faubel.
Stebėtojų tarybos pirmininkas jau anksčiau išsakė nuomonę, kad komunikacija apie vėjo parko projekto atidėjimą nebuvo tinkamai suvaldyta – dėl to „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas atsiprašė viešai.
A. Faubel „Curonian Nord“ vystymą ir kitus projektus kovo pabaigoje aptarė ir su „Ignitis grupę“ valdančios Finansų ministerijos vadovu Rimantu Šadžiumi.
Ministerijai priklauso 74,99 proc. grupės akcijų, likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai: du Finansų ministerijai atstovaujantys ir penki nepriklausomi nariai.
Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Kaip skelbė generalinė prokuratūra, kylant klausimams dėl pirmo jūros vėjo parko projekto vėlavimo, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė surinkti duomenis, ar šio strateginio objekto vystymo procese yra poreikis ginti viešąjį interesą.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ tapo su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pernai paskelbtas antro 700 MW jūros vėjo parko konkursas šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė šią savaitę patvirtinto atnaujintas jo sąlygas. Tikimąsi, kad aukciono procedūros bus atnaujintos artimiausiais mėnesiais ir, pritarus Seimui, užbaigtos iki metų pabaigos.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Vertins jie mat..Nuo pat pradžių aišku kad afera ant aferos + didžiulė pinigų iš mokesčių mokėtojų plovimo schema. Ekonominis naudingumas nefiksuotas, gaunama energija bus ,,nešvari” (čia taip mokslininkai apie šitas elektrines sako) o Lietuvai šita elektra yra perteklinė. Ale-bet-tačiau, kadangi sutartis bus sudaryta panašiai kaip su Indopindos sdt tai galimai visi šalies žmonės bus įpareigoti pirkt visų pirma iš šitų vėjo malūnų