Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-23 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais ir kitais šaltiniais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie tarpukario Klaipėdos kasdienybę. Šįkart – apie tai, kokie Klaipėdos uostui buvo 1923-1924 metai.
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje 1925 m. sausio 27-ąją trumpai apžvelgė situaciją uoste.
„Dėka šiltam orui judėjimas nebuvo pertrauktas. Sausio mėn. yra atėję 33 laivai, maž-daug tiek pat ir išėjo. Turiu konstatuoti, kad paskutiniaisiais 3-4 mėn. Susisiekimo m-ja daug kreipė domės į pageidavimus iš vietos. Dėka tam į Klaipėdos uostą pritraukta kroviniai iš Tilžės ir Ragainės. Jau dabar į mėnesį reikia skaityti tokių krovinių apie 3000 tonų tranzitinio eksporto (Cellulosos fabrikas Ragainėje) ir šiek-tiek importo. Taipogi geriau sutvarkyta ir gelžkeliai. Tą patvirtino atsilankęs pas mane Danų Konsulas Šmeling, savininkas eksporto firmos „Eduard Krausse“. Jis daug pasirūpino krovinių pritraukimu, bet tik Susisiekimo -jos padarytiems palengvinimams dėka, jie atitraukti nuo Karaliaučiaus“, – rašė gubernatorius.
Lietuvai perėmus Klaipėdos krašto valdymą iškart buvo imtasi rūpintis ir uosto tvarkymu. 1923-iųjų spalio pabaigoje „Lietuvos žinios“ skelbė, jog visą tų metų vasarą buvo vykdomi uosto gilinimo darbai.
„Dabar jo gilumas siekia 8 metrų. Taigi uostan gali įeiti dideli okeaniniai laivai iki 10 – 13,000 tonų talpos. Taip gi buvo taisomas molas“, – tada informavo šis dienraštis.
1924-ųjų pradžioje jis rašė, kad per visus 1923 merus į Klaipėdos uostą buvo atplaukę 652 laivai „su 211.523 reg. netto tonomis“, išplaukė 667 laivai su „214.046 reg. netto tonomis“.
„Judėjimas uoste, kaip rodo aukščiau dedamieji skaičiai, tonažo atžvilgiu padidėjo, lyginant net su prieškariniais 1914 metais“, – teigė „Lietuvos žinios“.
„Arti 20 proc. įplaukusiųjų tonažo sudaro anglis, kurios tik 50-toji dalis liko Klaipėdoj, kita visa ėjo Lietuvos geležinkeliams. Liekantieji 30 proc. susideda iš superfosfato, cemento, kalkio akmens, druskos, silkių ir kitokių stambesnių produktų importo bei ir tuščiais atplaukusių laivų. Išplaukusieji laivai, daugiau kaip 40 proc. jų gabeno medį ir celiulozę. Kitkas dalinasi tarp smulkių prekybinių krovinių ir javų, linų, sėmenų, galvijų, spirito ir kitokio eksporto arba visai tuščių išplaukusių laivų“, – 1923 metų uosto krovinių nomenklatūrą buvo aprašęs kitas dienraštis „Klaipėdos žinios“.
Tačiau Jonas Keras 1924-ųjų pradžioje laikraštyje „Lietuva“ konstatavo, kad Klaipėdos uostas buvo per brangus.
„Mes visi džiaugėmės kada Klaipėda liko Lietuvos uostu. Visi Lietuvą mylį prekybininkai suskubo siųsti visas savo prekes per Klaipėdą. Visi manė, kad pas savuosius bus pigiau: kad prekių transportas apsieis pigiau per Klaipėdą negu per Liepojų. Bet apsirikta. Vieton kad būtų pigiau yra žymiai brangiau”, – rašė J. Keras.
Jis pateikė ir konkretų pavyzdį – keliolika tonų prekių iš Hamburgo atplukdymas į Klaipėdą tuo metu atsiėjo 370 litų, o jų perkrovimai Klaipėdoje iš laivo į sandėli ir iš sandėlio į vagonus kainavo 335 litus.
„Tokiu būdu imant už prekių perkrovimą nors ir labai mylinčius Lietuva prekybininkus mes nuvarysime į Liepoją. Jeigu mes norime susilaukti savo laivyną ir sudaryti didesni judėjimą Klaipėdos uoste, reikia sunormuoti artelių kainas, kad jos nebūtų didesnės, kaip yra mokamos kituose uostuose”, – konstatavo J. Keras.
1924-aisiais toliau buvo tobulinama uosto infrastruktūra.
„Pietiniam mole jau pradėta vėl statyti molo galva, kuri iki šiol nebuvo baigta. Eina taip pat paruošiamieji darbai šiauriniam molui sustiprinti ir pataisyti. Žiemą tam tikslui buvo pagaminta 2000 tonų akmenų, 2-3 tonų svorio kiekvienas. Akmenys jau pristatyti į Klaipėdos uostą ir tuo būdu artimiausiu laiku prasidės darbai“, – 1924-ųjų gegužę rašė „Lietuvos žinios“.
Po mėnesio šis dienraštis šiek tiek išsamiau aprašė molų rekonstrukciją.
„Uosto žiočių šiaurinis molas yra ypač šių metų audromis dar žymiai pagriautas. Rengiamasi dideliam remontui. Iš Lietuvos nuo Kretingos-Darbėnų geležinkeliais privežta daugybė akmenų, kurie krūvomis sukrauti ties molu. Bus taisomi išgriautieji molo šonai ir be to išilgai viso molo suverčiama akmenų lyg antraeilė apsaugos siena, kuri silpnins bangų smarkumą. Darbas sunkus ir brangus. Girdėti, reiks leisti į vandenį betono mases maišuose supiltas, nes kitaip vanduo bematant išskalautų. Rengiamasi taisyti ir pietinį molą“, – dėstė laikraštis.
Pasibaigus 1924-iesiems ir suskaičiavus „viščiukus” tapo aišku, kad arba kainos uoste sumažėjo, arba minėtasis J. Keras visgi buvo neteisus ir prekybininkams Klaipėdos uostas buvo patrauklus. Laikraščio „Klaipėdos žinios“ žurnalistui pasikalbėjus su uosto vadovu Liudviku Stulpinu šis išguldė skaičius, kad 1924 metais per uostą iš Lietuvos buvo išplukdyta 143 435 tonos prekių, o įvežta – 294 611 tonų įvairių importuojamų gaminių.
„Išvežamų prekių skaičiuj pirmoj vietoj stovi apdirbtas medis, celiuloza, fanera, dėžėms lentos, sėmenys, popiermalkos ir kit. Eksportuojamos jos daugiausia į Vokietiją, Anglija, Olandiją, Daniją ir Belgiją. Įvežtų į Lietuvą per Klaipėdos uostą daug trąšų, cemento, akmeninių anglių ir kalkių”, – rašė „Klaipėdos žinios”.
1924-aisias uoste jau buvo aptarnauti 707 laivai.
Puikus ir įdomus straipsnis.