Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-27 |
Klaipėdos uosto direkcija praneša per ateinančius ketverius metus planuojanti investuoti 308 mln. eurų į modernią infrastruktūrą, jūrinio verslo vertės kūrimą ir tvarumo sprendimus.
Be tradicinių, kasmet skiriamų investicijų į uosto krantinių modernizaciją, geležinkelio kelių remontą, laivybos kanalo gilinimą, Uosto direkcija 2025–2028 m. daug dėmesio žada skirti naujai ir visai šaliai svarbiai infrastruktūrai uoste kurti.
Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – infrastruktūra jūrinės vėjo energijos projektams Smeltės pusiasalyje. Buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje bus rekonstruojamos esamos krantinės, o kadangi jų plote bus vykdoma vėjo jėgainių surinkimo, krovos, sandėliavimo ir transportavimo veikla, darbinė aikštelė bus pritaikyta didelėms apkrovoms (40 t/m2), akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams.
Klaipėdos uostas taip pat rengiasi įgyvendinti vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuoti ir įveiklinti naują 100 hektarų apimančią teritoriją pietinėje uosto dalyje. Lėšų artimiausiais metais numatyta jos vystymo parengiamiesiems darbams, ieškoma investuotojų.
Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste bus kuriama ir kruizinei laivybai. Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype šalia Žiemos uosto netrukus bus pradėta esamų krantinių rekonstrukcija, naujų statyba, akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams. Per trejus metus naujai kuriamo kruizinių laivų terminalo erdvė taps ir nauju traukos centru prie marių klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Žadama čia sukurti patrauklią vietą uostamiesčio renginiams, suformuoti į vandens pusę orientuotą atvirą amfiteatrą, takus pėstiesiems ir dviratininkams, erdves poilsiautojams, renginiams.
Žadama, jog jau kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, taip mažinant taršą ir triukšmą. Trys elektrą laivams tieksiančios stotelės bus įrengtos Centriniame Klaipėdos terminale ir viena Klaipėdos konteinerių terminale, pietinėje uosto dalyje. Krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas.
Baigiama statyti nauja, moderni laivyno bazė jau šių metų pabaigoje priims tris naujus laivus. Šiuo metu statomi du hibridiniai locmaniniai kateriai ir pirmasis šalyje žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas, kuris atliekas priims iš kitų į uostą atplaukiančių laivų.
Jam reikalingas žaliasis vandenilis taip pat bus gaminamas uoste. Jau kitąmet Uosto direkcija planuoja įgyvendinti pirmąjį Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektą. Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį arba lygiavertį. Per parą čia planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus – iki 127 tonų. Atliekų laivui nereikalinga pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti. Yra pasirašyti susitarimai su viena iš Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų ir su LTG grupe dėl žaliojo vandenilio panaudojimo lokomotyvams ir geležinkelio transportui.
Skatinant vidaus vandens laivybos plėtrą, numatytos investicijos į Jurbarko uosto kūrimą. Praėjusiais metais su Jurbarko rajono savivaldybe pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą, šiemet Uosto direkcija planuoja pradėti Jurbarke, ties Nemuno ir Mituvos santaka, naujo uosto įrengimo darbus.
„Klaipėdos uostas šiandien kuria savo rytojų – drąsų, pažangų ir tvarų. Mūsų vizija – tapti inovatyviu uosto paslaugų, jūrinės pramonės ir žaliosios energetikos centru, kuris ne tik prisitaiko prie pasaulinių pokyčių, bet ir pats juos formuoja. Tai kelias, kuriame tradicijos dera su naujovėmis, o tvari plėtra tampa neatsiejama uosto tapatybės dalimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Šių nepopuliarių degalų Europoje žadama gaminti vis daugiau, tačiau be subsidijų vandeniliniam transportui apsieiti nepavyks, o modelių pasirinkimas ir populiarumas vis dar yra ypač menkas.
Ne uostas investuoja ,o kiek žinau mūsų mokesčių pinigai duoda Apva 26mln ir statys vandenilio gamykla