Lietuvos ornitologų draugija paskelbė naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsenos rezultatus. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad nuo 2000 metų šalyje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tokia dramatiška ilgalaikė mažėjimo tendencija kelia rimtą susirūpinimą tiek gamtosaugininkams, tiek žemės ūkio politikos formuotojams, nes paukščiai laikomi vienu tiksliausių biologinės įvairovės rodiklių žemės ūkio kraštovaizdyje.
Pempė. Dalios Račkauskaitės nuotr.
Remiantis 2000–2024 m. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indekso (AKPPI) duomenimis, šiuo metu Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausa tesiekia 48,9 proc. pradinio lygio, fiksuoto 2000-aisiais. Tai reiškia, kad vidutinis populiacijų mažėjimas siekė 2,04 proc. per metus.
„Ryškiausias paukščių gausumo nuosmukis buvo užfiksuotas 2022 m., kai AKPPI reikšmė buvo nusmukusi net 55 proc., tačiau per pastaruosius dvejus metus matomas nežymus atsigavimas – 2024 m. indeksas paaugo 3,7 proc. punktais. Manome, kad šis pagerėjimas sietinas su kai kurioms paukščių rūšims perėti kiek palankesniais metais, galbūt iš dalies paukščių gebėjimu prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Visgi ilgalaikė tendencija išlieka aiški – paukščių populiacijos agrariniame kraštovaizdyje ir toliau mažėja, o tai signalizuoja ir apie blogėjančią visos biologinės įvairovės būklę“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas Gintaras Riauba.
Kurios rūšys nyksta sparčiausiai?
Tyrime vertintos 14 indikatorinių paukščių rūšių (baltasis gandras, griežlė, pempė, dirvinis vieversys, šelmeninė kregždė, pievinis kalviukas, geltonoji kielė, kiauliukė, rudoji devynbalsė, paprastoji medšarkė, varnėnas, karklažvirblis, dagilis ir geltonoji starta) populiacijų pokyčiai 2000–2024 m. laikotarpiu. Rezultatai rodo, kad net kelios įprastos rūšys susiduria su sparčiu nykimu:
Griežlė (Crex crex) – per pastaruosius du dešimtmečius jos gausa sumažėjo net 86 proc., o šiandien liko tik apie 14 proc. 2000-aisiais nustatyto populiacjų lygio. Toks spartus nykimas siejamas su intensyviu pievų naikinimu, netinkamomis šienavimo praktikomis, pievų sausinimu bei žemės ūkio chemizacija.
Dagilis (Carduelis carduelis) – viena labiausiai nykstančių rūšių Lietuvoje. Per stebėjimų laikotarpį populiacija sumenko daugiau nei 60 proc. Pagrindinės šio nykimo priežastys – vabzdžių ir laukinių augalų sėklų mažėjimas dėl intensyvėjančio žemės ūkio.
Dirvinio vieversio (Alauda arvensis) populiacija nuo 2000 m. sumažėjo daugiau nei perpus – iki 51 proc., nykdama vidutiniškai 2 proc. per metus. Visgi pastaraisiais metais populiacija išlieka stabili. Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai – maisto trūkumas intensyviai dirbamose žemėse, pesticidų ir herbicidų poveikis, taip pat pernelyg tankūs javų pasėliai, kuriuose paukščiai tiesiog neberanda tinkamų gyvenimo sąlygų.
Varnėnas (Sturnus vulgaris) nyksta itin sparčiai – per du dešimtmečius populiacija sumažėjo net 72 proc. Tai siejama su kraštovaizdžio homogenizacija (biologinės įvairovės mažėjimu gamtoje), vabzdžių nykimu, miškų kirtimu, tinkamų perėjimui vietų, tame tarpe ir inkilų kaimo vietovėse mažėjimu.
Paukščių nykimo priežastys Lietuvoje iš esmės atspindi visoje Europoje fiksuojamas tendencijas. Pagrindiniai veiksniai:
Pievų ploto mažėjimas, jų pavertimas ariamomis žemėmis;
Intensyvus pesticidų ir trąšų naudojimas, kuris naikina vabzdžius – pagrindinį daugumos paukščių rūšių maisto šaltinį;
Ankstyvas šienavimas, sunaikinantis pievose perinčių paukščių lizdus ir jauniklius;
Melioracijos sistemų rekonstrukcija, naikinanti užmirkstančias buveines;
Klimato kaita, keičianti drėgmės ir temperatūros režimus, sukelianti ilgiau trunkančias sausras ar potvynius;
Kraštovaizdžio homogenizacija, kaimo sodybų, natūralių buveinių ir kraštovaizdžio elementų įvairovės mažėjimas.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos specialistų, tokie pokyčiai rodo būtinybę skubiai peržiūrėti žemės ūkio politiką ir taikyti gamtai palankesnius ūkininkavimo būdus. Tuo pačiu būtina stabdyti nedidelių kaimo ūkių nykimą.
Kovo 25-oji tradiciškai laikoma Gandro diena. Būtent šią dieną dažniausiai pasirodo iš žiemojimo vietų sugrįžę baltieji gandrai (Ciconia ciconia). Šiemet ...
Kovo 19-oji vadinama Pempės diena – tai gamtos atgimimo ir pavasario atšilimo ženklas. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmąsias ...
Parašykite komentarą