Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-15 |
38 metų Anna į Klaipėdą su vyru, 10-mete dukra ir 6 metų sūnumi atvyko praėjusių metų rugpjūtį. Iki tol jie praleido pusantrų metų okupuotame Mariupolyje. Ilgą laiką jie iš miesto negalėjo išvykti dėl to, kad neturėjo pinigų. Į Lietuvą jie atvyko per Rusiją ir Latviją.
Išvykti jiems pavyko, kai Annos anyta, kurios namas buvo sugriautas, pirmoji apsigyveno Klaipėdoje. Čia ji įsidarbino gamykloje ir jiems padėjo persikraustyti.
„Iki karo mūsų gyvenimas buvo puikus, turėjome daugybę įvairių planų. Aš dirbau administratore-pardavėja optikoje. Darbas man patiko, dirbau puikiame kolektyve”, – pasakojimą pradėjo ukrainietė.
Viskas pasikeitė 2022-ųjų vasario 24-ąją. Moteris išgirdo stiprų trenksmą, bet pamanė, jog tai perkūnija, nes tuo metu lijo lietus.
„Karo pradžioje buvo baisu ir niekas neaišku. Bet buvo viltis, kad viskas greit baigsis ir mūsiškiai laimės. Niekas netikėjo, kad karas taip užsitęs. Nemanėme, jog 21-ame amžiuje gali dėtis tokie dalykai”, – sakė ji.
Jau kovo pradžioje Mariupolyje dingo vanduo, elektra ir dujos. Geriamąjį vandenį teko semti iš daubos, namams apšildyti teko eiti rinkti malkų. Per aviacijos antskrydį buvo apgadinta jų mašina, o pinigų jai sutaisyti šeima neturėjo. Viešasis transportas mieste nustojo kursavęs, per šaltį į miestą tekdavo eiti pėsčiomis. Į mokyklą vyresnioji dukra, eidama pėsčiomis, užtrukdavo valandą į vieną galą ir tiek pat – grįždama atgal. Sūnelį nustojo vedžioję į darželį, nes jis buvo per toli.
„Per okupaciją miestas labai nukentėjo, pasikeitė. Veikiančios parduotuvės bei turgūs buvo toli nuo mūsų namų, apsipirkti tekdavo eiti pėsčiomis. Gelbėjo rusų kariuomenės dalijama humanitarinė pagalba, bet prie jos susidarydavo ilgos eilės”, – pasakojo Anna.
Vasaros vidury pajungė vandenį, lapkritį – dujas, o elektrą tik gruodį. Tačiau iki šiol mieste būna nuolatiniai elektros trikdžiai, daugelį parduotuvių sugriovė, jų šeimininkai išvyko iš šalies. Optikos, kurioje dirbo Anna, vadovas irgi išvyko ir nebesiruošia jos atidaryti. Šiuo metu mieste yra likusios vos kelios dirbančios parduotuvės ir viskas jose labai brangu.
Buvusias ukrainiečių žiniasklaidos priemones pakeitė rusiškos, kurios ėmė propaguoti meilės Rusijai politiką.
„Dabar ten žiniasklaida žmones zombina, jiems plauna smegenis. Žmonės bijo Ukrainos ir tiki, jog Rusija viską daro teisingai. Jiems aiškina, jog jei čia sugrįš ukrainiečiai, juos visus sušaudys dėl to, kad jie kalba rusiškai. Jie tuo tiki. Mano pažįstami neseniai pareiškė, jog Ukrainoje klesti nacizmas. Mokykloje vaikus irgi ėmė įtikinėti, jog teisi yra tik Rusija. Mano dukra vos įstengė baigti ketvirtą klasę, nes nuolat kalbėjo, kad yra prieš karą. Iš jos kiti vaikai ėmė tyčiotis”, – apie Rusijos okupuotose Ukrainos vietose varomą propagandą pasakojo Anna.
Susitaupiusi šiek tiek pinigų bei susiremontavusi mašiną 2023 m. rugpjūtį šeima paliko Mariupolį. Ten liko Annos mama ir ant lovos gulinti senelė, dėl kurios jos mama išvykti negalėjo. Moters teigimu, būtent dėl senų sergančių tėvų daugelis gyventojų lieka okupuotame mieste.
Anna kol kas nežino, kaip toliau pasisuks jos gyvenimas ir ar jų šeima ilgam pasiliks Lietuvoje. Tačiau ji prisipažįsta, jog čia jai patinka: Klaipėdą ji vadina mažuoju Mariupoliu.
palyginimas, žinant Mariupolio likimą, kaip čia pasakius…Gal čia tiesiog nesusipratimas dėl vertimo į lietuvių kalbą?
Neprikarksėtum, gražuole