Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-01-02 |
Prieš pusantros savaitės virs Rusijos Čečėnijos regiono pamušto ir Kazachstane nukritusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo „Embraer-190“ istorija tarpumečiu įgijo pratęsimų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskambino Azerbaidžano lyderiui Ilhamui Alijevui ir, pasak Kremliaus versijos, pareiškė užuojautą žuvusiųjų katastrofos metu artimiesiems ir apgailestavo dėl incidento, kuris įvyko Rusijos oro erdvėje. Azerbaidžano valdžia šį skambutį ir V. Putino žodžius interpretavo veik kaip Rusijos atsakomybės dėl incidento prisiėmimą.
Įprasta, kad Rusija panašiais atvejais šitaip staigiai nereaguoja. Dažniau – neigia savo kaltę ar atsakomybę arba ignoruoja akivaizdžius faktus. Kartais – kaip buvo su virš Donbaso 2014 m. numuštu Malaizijos oro linijų „Boeingu“ – ima kurpti paralelinės tikrovės istorijas, kurios visiškai sujaukia viešosios nuomonės požiūrį į problemos esmę. Išrišti Maskvos suregztus mazgus gali nebent nuodugnus teismo procesas. Tokia Maskvos elgsena ypač būdinga, jeigu turima reikalų su gerokai mažesnėmis už Rusiją šalimis.
Šį kartą buvo kiek kitaip. V. Putinas tiesiog peržengė per savo ambicijas. Ir nors tiesiogiai neatsiprašė dėl incidento bei nepripažino, kad keleivinį lainerį numušė Rusijos oro gynybos raketa, tačiau matė reikalą bent jau apgailestauti dėl įvykusio incidento.
Tačiau Azerbaidžano prezidentui I. Alijevui to pasirodė per maža. Jis viešai pareikalavo, kad Rusija ne tik pripažintų savo atsakomybę, bet ir paskelbtų bei nubaustų katastrofos kaltininkus, taip pat nukentėjusiems bei žuvusiųjų artimiesiems sumokėtų atitinkamas kompensacijas.
Ko gero, dabar Maskva temps gumą ilgiau. Viena vertus, greičiausiai sieks sukelti tam tikrą atsakomybės difusiją – įvelti Ukrainą, kurios ginkluotosios pajėgos lėktuvo katastrofos dieną Rusijos Šiaurės Kaukazo regioną (Čečėniją bei Dagestaną) apšaudė koviniais bepiločiais. Kita vertus, kompensacijų išmokėjimas nelabai atitinka Rusijos tarptautinio bendravimo tradicijas.
Virš Ukrainos Donbaso regiono 2014 m. numušto „Boeingo“ istorija rodo, kad jeigu Maskva būtų kada nors pripažinusi savo atsakomybę ir sumokėjusi kompensacijas aukų artimiesiems, galiausiai galėjo išvengti gėdingo teismo proceso Nyderlanduose ir sumažinusi tarptautinio triukšmo lygį. Tačiau dėl to vykusios derybos baigėsi fiasco, o Rusijos politikai tiesiog nesugebėjo peržengti savo ambicijų.
Be to, sprendžiant kausimą dėl kompensacijų, visada galima suvelti aiškinant, kokie niekingi yra Vakarai, ribojantys Rusijos galimybes prieiti prie JAV dolerių, britų svarų bei eurų ir draudžiantys Rusijos bankams operacijas šiomis valiutomis.
Azerbaidžano lainerio atvejis – gana panašus: keleivinio lėktuvo tyčia niekas greičiausiai nenorėjo numušti. Ko gero, buvo virtinė žmogiškų klaidų ar neatsakingumo – oro erdvės dispečeris laiku negavo nurodymo uždaryti Šiaurės Kaukazo regiono oro uostų, į ukrainietiškus dronus oro gynyba ėmė šaudyti neįspėjusi oro navigacijos tarnybų.
Vis dėlto Azerbaidžanas Rusijai yra labai svarbi šalis. Ir dėl to, kad oficialusis Baku nėra deklaravęs politinės paramos Vakarų šalių Maskvai taikomoms sankcijoms. Per šią valstybę rusai bando organizuoti savo vadinamuosius „paralelinio importo“ srautus. Ir dėl to, kad ši Pietų Kaukazo šalis gali de facto tapti išsigelbėjimu Rusijos dujų koncernui „Gazprom“: praėjusiųjų metų vasarą globaliame energetikos sektoriuje pasigirdo labai rimtų kalbų apie tai, esą „Gazprom“ siekia susitarti su Azerbaidžano energetikos kompanijomis, kad šios iš Rusijos pirktų gamtines dujas su tam tikromis nuolaidomis ir globaliose rinkose jas parduotų kaip azerų kilmės dujas.
Galbūt šis aspektas verčia V. Putiną primiršti savo ambicijas ir siekti kokio nors neviešo susitarimo su I. Alijevu dėl numušto keleivinio lainerio problemos užglaistymo. Galbūt V. Putinui atrodo, kad vienam autokratui su kitu autokratu susitarti gali būti lengviau. Tačiau lengva nebus – I. Alijevas yra baigęs Maskvos tarptautinių santykių institucijų ir išmano daug rusiškos diplomatijos bruožų.
Parašykite komentarą