Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-20 |
JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio inicityvų superoptimistai po jo pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu pirmadienį liko nusivylę. Dviejų lyderių telefono pokalbio metu sutarta tęsti konsultacijas dėl ugnies nutraukimo kare Ukrainoje. Ir tik tiek. Pesimistai gi patenkinti savimi baksnoja pirštais nurodydami, kad senas saugumietis V. Putinas verslininku D. Trumpu tiesiog manipuliuoja tampydamas už nematomų virvelių. Tiesiai šviesiai nesakydamas „ne” dėl taikdariškų JAV iniciatyvų, tačiau keldamas keistų sąlygų (pvz., „Rusijai nereikia jokių trumpalaikių paliaubų, o stabilios taikos, pašalinus pirmines 2022 m. prasidėjusio karo priežastis”).
Atrodo Rusijos elitas šiuo metu diskutuoja, ar derantis dėl teritorijų su Ukraina nepareikalauti perleisti Odesos uostamiestį.
Nešališkesniu žvilgsniu stebintys procesą žmonės pastebi, kad, galbūt, JAV prezidentas supranta, kad sustabdyti karo Ukrainoje nepavyks taip lengvai, kaip manyta ligišiol. Esą D. Trumpo komandai atrodė, kad užbaigti karą turi būti pasirengusios dvi kariaujančios pusės dėl gausybės aukų, nualintų dviejų šalių ūkių. Tokie „realistai” pateikia svarų savo versijos argumentą – po pokalbio su V. Putinu D. Trumpas taip ir nesurengė viešai skelbtos spaudos konferencijos, tik tos dienos vakarą davė interviu „Fox” televizijai.
Vis dėlto tokių, šalutinių argumentų, ženklų galėtume surasti ne vieną. Prisiekusiems Ukrainos rėmėjams turėtų patikti JAV prezidento pažadas ateityje su Ukraina dalintis žvalgybos informacija. Tačiau D. Trumpo nesimpatikai galėtų pridurti, kad ir šiuo klausimu jis gali pareikšti, kad toks pažadas tebuvo sarkazmas (būtent taip jis paaiškino savo rinkimų kampanijos lozungą užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas).
Tačiau problema ta, kad už šių aršių, tačiau ne itin produktyvių diskusijų slypi, regis, visiškai kita plotmė. Apie ją viešojoje erdvėje ne itin diskutuojama. Pirmiausia dėl to, kad visiems be išimties labai trūksta tikros informacijos.
Bet labai norint, tą plotmę galima mėginti pačiupinėti turint net labai fragmentiškus duomenis. Tai – verslas.
Ir tai reiškia ne tik galimą sankcijų Rusijos ekonomikai bei režimui artimiems veikėjams sušvelninimą, apie ką beveik neabejotinai diskutuojama, bet daug sudėtingesnius dalykus.
Po savo inauguracijos prieš porą mėnesių D. Trumpas paskyrė du specialiuosius pasiuntinius – verslininką Steve’ą Vitkoffą į Artimuosius Rytus ir atsargos generolą Keithą Kelloggą – Rusijos ir Ukrainos karo reikalams.
Artimųjų Rytų tema buvo susijusi su JAV prezidento idėja atstatyti karo metu sugriautą Palestinos Gazos ruožo infrastruktūrą, paversti teritoriją nauja Viduržemio jūros pakrantės rivjera, be to iškeliant į kitas šalis Gazos ruožo gyventojus. Tačiau daugeliui arabų šalių ir palestiniečiams pasipriešinus šiai idėjai, ji buvo numarinta (D. Trumpas apie Artimųjų Rytų rivjeros projektą nutilo senokai ir, regis, visiems laikams), tad asmeninis JAV prezidento draugas S. Vitkoffas buvo komandiruotas į Maskvą, kur keletą valandų bendravo su V. Putinu.
Reikia manyti, kad po šio susitikimo JAV administracija iš Maskvos gavo signalą, esą kalbėtis su S. Vitkoffu Maskvai patinka labiau nei „storžieviu” generolu K. Kellogu, tad šis D. Trumpo sprendimu liko specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje rusiškų reikalų portfelį perduodamas S. Vitkoffui.
Plika akimi matyti, kaip plečiasi derybų semantika. Ukrainiečių šaltinių teigimu, D. Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui užsimena, kad geriausia apsauga šalies branduolinėms jėgainėms – amerikiečių dalyvavimas jas valdant.
Rusijos politologas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas Abassas Galiamovas sako iš savo šaltinių Rusijoje girdėjęs, kad vienas Rusijos derybininkų – Kirilas Dmitrijevas, Valstybės dūmos Investicijų tarybos vicepirmiminkas ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas – paskutiniu metu išvystė itin audringą veiklą. Esą Maskvoje aptariamos galimybės įsileisti amerikiečių verslus į šalies kalnakasybos pramonę, parduoti paskutinę nepažeistą dujotiekio „Nord Stream 2” vamzdį, kad JAV kompanijos pirktų rusiškas dujas Rusijoje ir parduotų jas Europoje (tai atitiktų ir ES III energetikos paketo reikalavimus).
Ir pokalbiai tokia tema JAV prezidentui yra „labai mieli”. Dėl tokių pasakiškų perspektyvų būtų galima svarstyti ir ginklų Ukrainai tiekimo nutraukimą, ir sankcijų Rusijai švelninimą. Ir šioje vietoje yra gana svarbus klausimas: ar nutraukti ginkluotės tiekimą Ukrainai ir sušvelninti sankcijas Rusijai sutiks Europa, jei sieks įsiteikti D. Trumpui.
Klausimas neatrodo vienareikšmiškai kvailas.
Parašykite komentarą