Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-04-13 |
„Atvira Klaipėda“ savo skaitytojams toliau pasakoja apie 1952-ųjų uostamiesčio gyvenamojo fondo realijas, užfiksuotas Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Jūrų prekybos uostas noru statyti nedegė
1952-ųjų balandį VK komitetas palaimino Klaipėdos duonos kombinato užsakymu Respublikinių architektūros dirbtuvių Nr. 3 parengta techninį tipinio 201-7 šešiolikos butų namo su parduotuve projektą. Už 1 119 380 rublių šį daugiabutį buvo numatyta pastatyti sklype Montės (dabar – Herkaus Manto) g. 53.
Visgi toks palaiminimas buvo tik pirmas žingsnis statybų link. Klaipėdos valdžia paprašė, kad jam pritartų apskrities VK ir pateiktų jį tvirtinti LTSR Ministrų tarybai.
Tikriausiai visi šie tvirtinimai neužtruko, nes Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad dabar adresą Herkaus Manto g. 51 turintis namas buvo pastatytas 1953-aisiais.
Birželio pradžioje VK, reaguodamas į tai, kad Jūrų prekybos uostas nepradėjo triaukščio 27 butų namo statybos jam tų metų sausį paskirtame apie 2000 kv. m ploto sklype J. Janonio g. 12, nusprendė atšaukti šį savo sprendimą. Taip pat buvo atšauktas 1950-ųjų rugsėjį priimtas sprendimas, kuriuo Klaipėdos apskrities žemės ūkio valdybai buvo perduotos namo Bangų g. 4 konstrukcijos, kad šis pastatas būtų atstatytas. Pastarasis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad ir minėtoji valdyba nebuvo pradėjusi tokių darbų, nes LTSR Ministrų taryba jai buvo rekomendavusi statyti naują tipinį 16 butų namą.
Susiklosčius tokiai situacijai VK minėtąjį J. Janonio gatvės sklypą perdavė Klaipėdos apskrities žemės ūkio valdybai, kad ji čia ne vėliau kaip paskutinį 1952-ųjų ketvirtį pradėtų statyti 16 butų namą su parduotuve.
Baigiantis tų metų rugpjūčiui VK šioje vietoje „pririšo“ tipinį daugiabučio projektą Nr. 201-7, pagal kurį turėjo būti statomas 5820 kub. m ir 715 kv. m ploto daugiabutis, įvertintas 1,184 mln. rublių.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomoje nuotraukoje, datuotoje 1952-aisiais, užfiksuotos namo statybos šiame sklype, tačiau nematyti, kad jo pirmame aukšte būtų patalpos parduotuvei.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad triaukštis J. Janonio gatvės daugiabutis, šiuo metu turintis 14-ąją numerį, buvo pastatytas 1953 metais, jame jokių komercinės paskirties patalpų nėra.
Namų valdybos – nepagydomos?
1952-ųjų balandį VK eilinį kartą bandė spręsti chronišką problemą – vis augusias skolas už butų nuomą ir komunalines paslaugas – bei visaip grasino Miesto gyvenamojo fondo valdybai ir namų valdų direktoriams, bet birželį ir vėl buvo girdima ta pati daina.
Naujame savo sprendime VK konstatavo, kad antrą ketvirtį Miesto gyvenamojo fondo valdyba „visiškai susilpnino“ vadovavimą namų valdyboms, neįvykdė jo balandį duotų nurodymų bei tokios skolos ne tik, kad nesumažėjo, o išaugo 11 tūks. rublių. Birželio 1-ąją jos iš viso siekė 79 tūkst. rublių arba 26 proc. visos per mėnesį mokėtinos sumos.
Sprendime ir vėl buvo išskirtos nepažangiausios valdybos. Net 75,9 proc. rodiklį su 3260 rublių skola buvo pasiekusi namų valdyba Nr. 45, kuriai vadovavo drg. Šereikienė. Šiame sąraše tebebuvo ir tarp balandžio „lyderių“ minėta namų valdyba Nr. 46 (direktorė drg. Paulauskaitė), tačiau ji įsiskolinimo lygį buvo sumažinusi nuo 64,6 iki 49 proc. (nuo 3026 iki 2520 rublių).
„Nurodytos namų valdybos atsižvelgiant į pirmojo 1952 metų ketvirčio rezultatus buvo perspėtos, bet nepadarė išvadų dėl šio klausimo ir toliau velkasi uodegoje. Namų valdytoja drg. Šereikienė visiškai nelanko nuomininkų ir iš viso retai būna namų valdybos kontoroje“, – rėžė VK.
Miesto gyvenamojo fondo valdyba, anot jo, ne tik nebuvo pakankamai reikli namų valdybų atžvilgiu, bet ir daugeliu atveju neatsakingai rinkdavo joms reikalingus kadrus, kas ir lėmė prastus veiklos rezultatus.
Įsiskolinimas už komunalinis mokesčius, pasak VK, ir toliau siekė beveik 100 proc. mėnesinės mokėtinos sumos – 70 tūkst. rublių (balandžio sprendime irgi buvo kalbama apie 100 proc. ribą, bet tad nurodyta 86 tūkst. rublių suma).
VK pabrėžė, kad nors sąskaitos nuomininkams buvo išrašomos laiku, tačiau namų valdybos nieko nedarė, jog jos būtų apmokamos kuo greičiau, taip pat nerodė jokios iniciatyvos, kad „aukščiau stovintys organai paveiktų nuomininkus“.
Reaguodamas į tokią nesikeičiančią situaciją VK nusprendė atleisti iš pareigų namų valdytojas drg. Šereikienę ir Paulauskaitę. Jų kolegoms drg. Jonutienei, Simanavičienei, Ramanauskui ir Paulauskienei buvo pareikšti griežti įspėjimai kartu nurodant, kad jei nepagerins savo darbo rezultatų, jų lauks žymiai griežtesnės sankcijos.
Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Boldinui dar kartą buvo nurodyta sustiprinti namų valdybų darbo išieškant skolas kontrolę – kad jos kasdien teiktų atitinkamas ataskaitas. Taip pat nurodyta teikti joms pagalbą, kviestis pas save piktybinius skolininkus, o pavieniais atvejais kviesti juos ir į VK. Ypatingą dėmesį drg. Boldinui buvo nurodyta skirti namų valdybų kadrų parinkimui. Viršininkui buvo duotas ir nurodymas perspėti nuolatinius skolininkus, kad jei jie nepadengs skolų iki rugpjūčio 1-osios, bus imtasi nutraukinėti su jaus sudarytas nuomos sutartis. Visą šį nutarimą drg. Boldinas turėjo pristatyti visuotiniame namų valdybų darbuotojų susirinkime bei pareikalauti, kad jis būtų vykdomas.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą