Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-30 |
Separatistiniame Moldovos regione – Padniestrėje – jau mėnesį nėra gamtinių dujų, kasdien po kelias valandas išjungiama elektra, sustojo pramonė. Padniestrės gyventojai savo kailiu jaučia, kaip skauda, kada Rusija ima žaisti geopolitinius žaidimus ir savo energijos išteklius naudoti kaip ginklą.
Dera priminti, kad rusiškos dujos nustojo tekėti į Moldovą pirmąją šių metų dieną po to, kai Ukraina nepratęsė dujų tranzito sutarties. Nors „Gazprom“ turėjo ir tebeturi galimybių tiekti dujas į Moldovą (tiekimo kontraktas šiemet tebegalioja), tačiau atsisakė ieškoti tiekimo kelių alternatyvų, kol Moldova nesumokės rusų išsigalvotos skolos, kurią paneigė tarptautinis auditas.
Galima būtų tvirtinti, kad Moldovos valdžia už dabartinę krizę turėtų prisiimti didelę dalį atsakomybės, nes laiku nesiėmė reformų, neparengė specialaus plano, kaip būtina veikti tada, kada rusų „Gazprom“ vieną gražią dieną užsuks gamtinių dujų kraną. Vis dėlto jautriausias problemos aspektas yra tas, kad Padniestrės regiono gyventojai (taip pat turintys ir Moldovos pasus) tris dešimtmečius beveik nemokėjo už rusiškas gamtines dujas ir, nepaisydami dabartinės padėties, tikisi nemokėti už jas ir ateityje. Nes nemokėti yra gera. Nesvarbu, kas tu – fizinis asmuo su savo namų ūkiu ar verslininkas, turintis savo gamybos įmonę.
Ir vienu, ir kitu atveju Padniestrės modelis veikė vienodai: dujos į Padniestrę nemokamai, o sąskaitos už jas – Moldovai. Tereikėjo, kad eiliniai gyventojai laikas nuo laiko po gatves palakstytų su Rusijos simbolika bei viešai iškeiktų Moldovą. Verslininkai privalėjo dalyvauti korupcinio verslo schemose, kad savo produkciją galėtų parduoti Vakaruose dempingo kainomis (čia verta prisiminti, kiek kartų Europos Sąjungoje (ES) dar iki Lietuvos narystės bloke buvo keliamos antidempingo bylos mūsų „Achemai“…).
Moldovos ūkio analitikai tvirtina, esą 70% Padniestrės regione pagamintos produkcijos iki šių metų pradžios buvo eksportuojama į ES. Ar galėtume įsivaizduoti, kokiomis kainomis, kada ten nėra arba beveik nėra energijos sąnaudų segmento?
Nors didžioji dalis pramonės įmonių regione sustojo (išskyrus maisto gamybą), eilinių piliečių – Tiraspolio daugiabučiuose malkomis šildančių metalines krosneles ir pleškinančius elektrą ką tik įsigytais šildymo prietaisais, sėdinčių be karšto vandens – gaila labiau.
ES ir Moldovos vyriausybė, regis, susitarė dėl 30 mln. Eur negrąžintinos paramos. Už tuos pinigus Europos prekybos taškuose Kišiniovas nupirks gamtinių dujų, kurios bus patiektos Padniestrei, kad čia būtų pagaminta elektros energija (didžiausia Moldovos elektrinė, panaši į mūsų Elektrėnų jėgainę – taip pat Padriestrėje) ir patiekta tiek Moldovai, tiek jos separatistiniam regionui. Šios gamtinės dujos galėtų taip pat bent iš dalies sumažinti jų deficitą dujų skirstomuosiuose tinkluose.
30 mln. dydžio finansinė parama nėra didelė (nors neturtingai Moldovai – reikšminga), tačiau ji gali bent laikinai sušvelninti susidariusią padėtį energetikos sektoriuje.
Sujudo-sukruto ir Maskva. Diktatūra sau būdingu stiliumi pažadėjo patiekti Padniestrei tam tikrą kiekį ES rinkose įsigytų dujų su keliomis sąlygomis. Pirmoji – įsigijimo suma turėtų būti priskaičiuota prie bendros Moldovos 709 mln. JAV dolerių skolos už dujas, kurios Moldova nepripažįsta. Antroji – dujų ES rinkose pirkėjomis turėtų būti viena dviejų įmonių – viena turkiška, šiuo metu sankcionuota JAV už neteisėtą prekybą rusiškai energijos ištekliais, kita – vengriška. Pastaroji nėra viešai identifikuota, tačiau Moldovos energetikos ekspertai vienu balsu įtaria, kad ji – asocijuota su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Kitaip tariant, Maskva siūlo išeitį dviem žingsniais su dvigubais spąstais. Jeigu Moldova sutiks pridėti „Gazprom“ „labdaros“ vertę prie rusų įsivaizduojamos skolos, tatai reikš nepripažįstamos skolos pripažinimą. Jei Moldovos įmonės sutiks dujas pirkti iš Maskvos peršamų tarpininkų, jos gali pačios sulaukti JAV sankcijų ir prarasti galimybes pirkti dujas Europos rinkose. O tik tai tegelbsti Moldovą nuo to, kas šiuo metu vyksta Padniestrėje.
Įdėmiau stebint padėtį Moldovoje nejučiomis pagalvoji, kas būtų įvykę Lietuvoje, jeigu savo laiku mūsų politikai būtų laikęsi jiems patogios „vieno vamzdžio“ [energijos išteklių] politikos, nebūtų ėmęsi pastangų užtikrinti alternatyvių energijos tiekimo šaltinių.
Ta proga kyla ir daug rimtesnis klausimas. Jeigu energijos ištekliai iš Rusijos Lietuvoje kelis dešimtmečius kainuotų pigiai ar būtų veik nemokami, ką mes – lietuviai – sakytume apie galimybes integruotis į Europą, kurioje už energiją yra įprasta mokėti? Ir gana brangiai.
Kam apie tai galvoti koktu, galime tiesiog laukti kitą savaitę (vasario 9 d.) vyksiančio Lietuvos elektros energijos perdavo sistemos sujungimo su kontinentine Europa.
Parašykite komentarą