Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-05 |
Nuo 2023-iųjų vasaros Klaipėdos apygardos teisme esanti prokuratūros užvesta ir niekaip iš esmės nepradedama nagrinėti byla dėl pusės milijonų eurų uostamiesčio savivaldybės injekcijos į krepšinio klubą „Neptūnas“ gali užsibaigti taikiai.
Apie tai bylos šalys prabilo paskutinio, vėl tik kelioliką minučių trukusio posėdžio metu – pranešta apie palankią analizę ir siūlymą dabartiniams miesto politikams įsipareigoti daugiau nepriiminėti analogiškų sprendimų.
Apsispręs dar gruodį?
Prokuratūra teismui pirmiausiai apskundė 2022 m. lapkritį praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos sprendimą kaip įnašą į įstaigą skirti „Neptūno” krepšinio klubui 250 tūkst. eurų. Nors jau buvo aišku, kad dėl tokio sprendimo vyks bylinėjimasis, kadenciją baigianti miesto Taryba pernai kovo pabaigoje priėmė dar vieną analogišką sprendimą. Tokios finansinės injekcijos „Neptūno” krepšinio klubui buvo motyvuojamos siekiu užtikrinti įstaigos veiklą ir jos tęstinumą.
Tada jau prokuratūra parengė dar vieną ieškinį ir Klaipėdos apygardos teisme atsirado dvi bylos su analogiškais reikalavimais – pripažinti sprendimus ir sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją. Abiejose bylose atsakovais tapo ir savivaldybė, ir krepšinio klubas, o trečiuoju asmeniu dalyvauja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje taryba. Per keletą mėnesių po pirmojo posėdžio trukusią pertrauką 2023 m. liepos pabaigoje jau naujos kadencijos miesto Taryba priėmė du sprendimus, kuriuose tiesiog išplėtė motyvaciją dėl klubui jau pervestų pinigų, o teismas sujungė bylas.
Vėliau prokuratūra nusprendė patikslinti ieškinį ir jau paprašė pripažinti negaliojančiais taip pat ir naujus, šios kadencijos miesto Tarybos priimtus sprendimus.
Galiausiai procesas buvo sustojęs dėl sprendimo skirti teismo ekspertizę, už kurią „Neptūnas“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 4 500 Eur dydžio užstatą. Lapkričio pradžioje posėdis jau buvo atidėtas dėl sąnaudų naudos analizės, kurią žadėjo padaryti savivaldybė – prokurorė Laura Paulikienė pareiškė, jog norėtų, kai tai būtų padaryta iki formuluojant taikos sutartį ir ji galėtų susipažinti su tokia analize bei jos rezultatais.
Šią savaitę surengus dar vieną posėdį „Neptūno“ advokatas Gintaras Aleknavičius ir vėl paprašė jį atidėti, nes esą jau siekiama sudaryti taikos sutartį, kadangi sąnaudų naudos analizė gauta, jos išvada – teigiama, konstatuojama, jog ekonominiu, socialiniu požiūriu sprendimas buvo tikslingas ir ekonomiškai pagrįstas.
Advokatas tvirtino, kad taikos sutarties projektas jau yra paruoštas, miesto Taryba esą įpareigotų daugiau nepriimti analogiškų sprendimų neatlikus tokios analizės.
Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas palaikė tokį prašymą ir tvirtino, jog dar šį mėnesį planuojamam miesto Tarybos posėdžiui bus pateiktas atitinkamas sprendimo projektas.
„Taryba turėtų įsipareigoti dėl nepriiminėti sprendimų dėl investavimo į klubą jei nėra išsamios kaštų naudos analizės ir jei turtas bus skirtas darbo užmokesčio įsiskolinimams. Tai būtų savanoriškas sprendimas, kuris saistys ją ateityje. Preliminariai žinome, kad Vyriausybės atstovė nemato problemos dėl taikaus susitarimo“, – teigė jis.
Prokurorė L. Paulikienė patvirtino, jog taikos sutartis derinama ir dėl jos reikalingas minimas Tarybos sprendimas.
„Manau, kad to užtektų taikos sutarčiai. Matyti, kad investicija tikslinga, ekonomiškai pagrįsta. Reikia atsižvelgti ir į viešą interesą gyventojų, kurį užtikrinta klubo egzistavimas“, – teigė ji.
Išklausiusi tokius argumentus bylą nagrinėjanti teisėja Giedrė Seselskytė dar kartą atidėjo posėdį – šįkart iki vasario pradžios.
Kokios analizės išvados?
Atsakydama į „Atviros Klaipėdos“ klausimus savivaldybė informavo, kad tokios analizės parengimas jai atsiėjo 4000 Eur be PVM. Ji buvo užsakyta su advokatų Aleknavičiaus ir Špelverio kontora sudarytos sutarties pagrindu. Pastaroji kontora, šioje byloje atstovaujanti ir „Neptūną“, analizės atlikimui samdė UAB „Generalis“.
Savivaldybė „Atvirai Klaipėdai“ nepateikė visos analizės, kurią esą sudaro 62 puslapiai, nes, anot A. Kačalino, „joje yra asmens duomenys ir galimai yra komercinę paslaptį sudaranti informacija, kuri negali būti atskleista“. Atsakant į tokį prašymą buvo pateiktos tik šešios joje esą surašytos išvados.
Jose tvirtinama, kad jei savivaldybė nebūtų investavusi minėtųjų 500 tūkst. Eur į įstaigos veiklą 2022-2023 m. padidinant įstatinį kapitalą ir tampant įstaigos dalininke, klubas būtų bankrutavęs.
„Dėl šios priežasties, kasmet virš 40 tūkst. krepšinio varžybų lankytojų (paslaugos vartotojų) būtų nebetekę galimybės lankytis sporto/ laisvalaikio praleidimo renginiuose (krepšinio varžybose) Klaipėdos mieste; apie 380 vaikų ir jaunuolių, gyvenančių Klaipėdoje nebeturėtų motyvacijos sportuoti krepšinio sporto šaką; apie 1140 vaikų ir mokinių (tarp jų – ir pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai), taipogi gyvenančių Klaipėdos m., nebeturėtų galimybės dalyvauti krepšinio komandų organizuojamuose nemokamose socialiniuose renginiuose, veiklose“, – rašoma išvadose.
Anot analizės autorių, „finansiniai rodikliai investicijoms“ yra neigiami abiejų alternatyvų – ir kai savivaldybė neskiria tokios injekcijos, ir kai priimami sprendimai padėti – atveju.
„Finansiniai rodikliai kapitalui yra geresni 1 alternatyvos atveju, nes bankrutavus VšĮ Neptūnas, savivaldybė taupytų biudžeto lėšas, skirtas įstaigos išlaikymui. 2 alternatyvos finansiniai rodikliai kapitalui yra neigiami. Tai reiškia, kad pati sporto klubo veikla (jei ji būtų tęsiama) ir atlikta investicija jokios finansinės naudos nekuria. Tačiau tokio pobūdžio investicijos, kaip ir pati VšĮ Neptūnas veikla, yra skirta tenkinti viešuosius interesus, todėl būtina skaičiuoti socialinę-ekonominę naudą ir ją palyginti abiejų alternatyvų atveju“, – dėstoma išvadose.
Apskaičiuotas ekonominės grynosios dabartinės vertės rodiklis yra teigiamas tik skyrus pinigus klubui. Naudos ir sąnaudų santykio rodiklis (ENIS) teigiamas irgi tik antros alternatyvos atveju.
„Todėl priimama alternatyva turėtų būti antroji. Reikėtų pabrėžti, kad atlikus 500 tūkst. EUR investiciją 2022-2023 m. į VšĮ Neptūnas veiklą, Klaipėdos m. savivaldybė per 15 metų sukurs socialinę-ekonominę naudą, lygią 12 613,514 tūkst. EUR arba 840,900 tūkst. EUR kasmet, o tai yra ženkliai daugiau nei vienkartinė savivaldybės investicija, didinant įstatinį kapitalą. Arba atvirkščiai, jei šios investicijos Klaipėdos miesto savivaldybė būtų neatlikusi, nors ir būtų sutaupiusi biudžeto lėšų, bet Klaipėdos miestui ir jos gyventojams bei svečiams būtų padariusi socialinę-ekonominę žalą, lygią 12 613,514 tūkst. EUR (per 15 metų) arba po 840,900 tūkst. EUR kasmet“, – tikina „Generalis“.
Anot šios bendrovės, tokia savivaldybės investicija buvo tikslinga, atsiperkanti, generuojanti labai didelę socialinę-ekonominę naudą, nes „ženkliai didesnė už atliktą investiciją (kaštus)“.
ATNAUJINTA. Gruodžio 5-ąją savivaldybės portale jau buvo paviešintas ir Tarybos sprendimo projektas su galimu taikos sutarties tekstu.
INFORMACIJA
Pernai rugsėjį vykusiame dalininkų susirinkime buvo patvirtinti nauji krepšinio klubo įstatai. Juose yra įtvirtinta ir dalininkų struktūra, nurodant, kam ir kiek priklauso dalių: Klaipėdos savivaldybė valdo devynias, Sigitas Ambrazevičius – septynias, po vieną priklauso Vidui Augaičiui, Mariui Girčiui, Vytautui Lygnugariui ir Arūnui Tumai. Pastarasis yra miesto Tarybos narys, išrinktas pagal mero rinkimų komiteto sąrašą. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, A. Tuma ir S. Ambrazevičius yra ir trys iš šešių asociacijos, visuomeninės organizacijos „Klaipėdiečiams” steigėjų. A. Vaitkus yra jos pirmininkas.
„Neptūnas“ praėjusiame LKL sezone užėmė šeštą vietą ir sezoną baigė jau ketvirtfinalyje, kuriame pralaimėjo „Wolves Twinsbet“. Šiuo metu klubas yra 4-oje turnyrinės lentelės vietoje.
2023 m. liepos – 2024 m. birželio 30 d. klubo finansinių ataskaitų dokumentuose rašoma, jog per ataskaitinį laikotarpį iš privačių įmonių buvo gauta 528 505 eurai paramos. Fiziniai asmenys, pateikę prašymus Mokesčių inspekcijai, paskyrė 2 058 eurus savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tuo metu iš savivaldybės per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta 1,616 mln. eurų. Pačio klubo pajamos finansiniais metais sudarė 301,2 tūkst. eurų.
Klubo sąnaudos per finansinius metus sudarė 1,834 mln. eurų. Beveik pusę iš jų – 898 546 eurus – sudarė išlaidos žaidėjams išlaikyti. Administracijai buvo atseikėtas 281 521 euras, treneriams – 153 988 eurai.
Įsigaliojusiu nuosprendžiu dėl buvusio klubo vadovo Osvaldo Kurausko veiklos klubas Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ turi sumokėti atitinkamai 166,1 ir 65,9 tūkst. Eurų. Klaipėdos apygardos teismas lapkritį leido klubui šias sumas padengti per dvejus metus kas mėnesį Mokesčių inspekcijai mokant po 6922 eurus, o „Sodrai“ – po 2747 eurus. Įstaigai nesumokėjus nors vienos įmokos, abi institucijos įgis teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą dėl visos priteistos nesumokėtos likusios turtinės žalos sumos.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą