Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-03-25 |
Užimtumo tarnyba skelbia, jog kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis. Ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus. Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino (po 15,3 tūkst.).
Ilgalaikių bedarbių socialinė struktūra ir dinamika rodo, kad pagal išsilavinimą vyrauja žema kvalifikacija – daugiau nei trečdalis (30 proc.) tokių asmenų neturi jokio profesinio pasirengimo. Su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu sudaro tik 19 proc.
Kitas svarbus aspektas – didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių profilyje sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.). Tarp jų – penktadalis yra 60+ asmenys (6,5 tūkst.). Mažiausiai tarp ilgai nedirbančių – jaunimo iki 29 metų (8,8 proc.).
Dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai yra dirbę biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, kitur nepriskirtais pagalbiniais apdirbimo pramonės darbininkais, krovikais, pagalbiniais pastatų statybos darbininkais, nedidelių pastatų statytojais, pagalbiniais įvairių darbų darbininkais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, virėjais.
Daugiausiai ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų r. (37 proc.), Ignalinos r. (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo r. (po 9 proc.) savivaldybėse.
Klaipėdos regione dažniausia problema norintiems dirbti – susisiekimas. Tai aktualu Klaipėdos rajone, Skuode, Jurbarke, Rietave, Pagėgiuose. Kretingoje beveik pusė jaunų ilgalaikių bedarbių (40 proc.) prižiūri mažamečius vaikus – trūksta darželių, viešojo transporto. Šios priežastys būdingos iš Šilutėje, kur daugėja ilgai nedirbančių moterų, nes sunkiau įsidarbinti auginančioms mažamečius vaikus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą