Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-10 |
Kada JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Respublikonų partijos paramos vakarėlį įsijautęs pasakojo publikai, kaip intensyviai dešimčių pasaulio šalių lyderiai bučiuoja arba laižo jam subinę (angl. „kissing my ass”) dėl balandžio 2 d. įvestų beprecendenčių prekių importo muitų, kilo keistas klausimas.
Gal D. Trumpas tiesiog turi kur kas paprastesnį troškimą – sulaukti prieš jo kojas nesivoliojančių kitų šalių lyderių, prašančių nežlugdyti tų šalių ir globalios ekonomikos.
Trečiadienį JAV lyderis jau paskelbė trims mėnesiams atidedantis prieš savaitę įvestus tarifus 75 valstybėms, kurios nesiėmė atsakomųjų D. Trumpo pradėto globalaus prekybos karo priemonių. Ir čia išskyrė Kiniją, kuriai iki tol buvo įvesti 85, o dabar jau ir 145 proc. į JAV įvežamai produkcijai. Nes ši paskelbė nusileisti neketinanti ir apmokestino visą importą iš JAV.
Viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ir svarsto, kokių tikslų siekia dabartinė JAV administracija griaudama nusistovėjusią globalios prekybos tvarką. Kai kurie kritikuoja išsijuosę esą neteisingas tokių veiksmų prielaidas, D. Trumpo beigi jo komandos neišprusimą. Treti pateikia suvis paradoksales tų sprendimų priežastis, kuriomis net sudėtinga patikėti.
Tačiau diduma ekonomistų sutaria: importo į JAV tarifais JAV administracija siekia mažinti prekybos prekėmis su daugeliu šalių deficitą ir tarpusavio prekybos santykį subalansuoti. 2023 m. bendrasis JAV vidaus produkto (BVP) vertė siekė 27,72 trln JAV dolerių. Prekių prekybos deficitas – apie 1,2 trln. JAV dol. Prekybos paslaugomis perteklius – 300 mlrd. JAV dolerių. Taigi JAV užsienio prekybos balansas buvo minus 1,9 trln. JAV dolerių.
Ta prasme Amerika gana ilgą laiką (maždaug nuo prezidento Ronaldo Reagano laikų – 2 kadencijos 1981-1989 m.) gyveno skolon. Dabar JAV nacionalinė skola viršija 32 trln. JAV dolerių. Ir tai – ne šiaip kokia palyginti banali problema kaip kasmet patiriama federalinės vyriausybės „uždarymo” tema dėl šalyje galiojančio atsakingo skolinimosi įstatymo (dabar JAV vyriausybei leidžiama skolintis iki maždaug 2023 m. nustatytos 36 trln. JAV dolerių ribos).
Todėl ilgą laiką apie JAV buvo sakoma, kad iš tikrųjų pagrindinė JAV eksporto prekė buvo doleris (arba JAV išleidžiami doleriai nominuoti vyriausybės skolos įsipareigojimai, kuriuos noriai pirko visas pasaulis, ypač krizių metu). Kitaip tariant, prekyboje su JAV ilgą laiką veikė įsitvirtinę modelis: šalys patrauklioje JAV rinkoje už dolerius parduodavo jų teritorijoje įsikūrusių ir veikiančių gamyklų produkciją, o vėliau tuos pat dolerius investuodavo į JAV dolerines obligacijas, t.y. tuos pačius pinigus paskolų forma sunešdavo atgal. Šis modelis leido JAV išlaikyti galingiausios pasaulio ekonomikos statusą, o amerikiečius – gyventi santykinėje prabangoje (šioje vietoje socialinės atskirties temą būtina palikti nuošalėje).
Prie šiuolaikinės amerikiečių gerovės prisidėjo ir ekonomikos globalizacija siūliusi popramoninio verslo filosofiją – ieškoti pasaulyje tų gamybos vietų, kuriose sąnaudos būtų pačios pigiausios, o produkciją parduoti išsivysčiusiose šalyse, taigi ir JAV. Kaip tik tai sukėlė XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios Kinijos ekonomikos augimo bumą – nors garsieji „iPhone“ telefonai iš esmės gaminami šioje šalyje, tačiau apie 90 proc. pajamų už jų pardavimą gauna JAV verslas – „iPhone“ sukūrusi kompanija „Apple”.
Vis dėlto šis procesas turėjo ir neigiamų pasekmių – išsivysčiusiose šalyje užsidarė ekologiškai „purvinos” pramonės įmonės, tose iki tol tradicinėse ekonomikos šakose kartų kartomis dirbę žmonės neteko darbo, o dažnai ir kitų gyvenimo perspektyvų. JAV ši visuomenės dalis tapo D. Trumpo politikos rėmėjais – jie paskui prezidentą entuziastingai kartoja – „make America great again” (liet. „paverskime Ameriką vėl didžia”).
Tačiau ar dėl JAV įvestų importo tarifų jų gyvenimas pagerės? D. Trumpas tuo neabejoja. Tačiau tos pačios kompanijos „Apple” vadovybė, nors ir investuoja į produkcijos surinkimo gamyklas JAV teritorijoje, pripažįsta – tiek inžinerinių kadrų, kiek jų yra Kinijoje, Amerikoje rasti ir pasamdyti bus sunku.
socialinės atskirties temą, o nepalik nuošalėje.