Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-17 |
Norint, kad veiktų moderni valstybė, reikia bent trijų elementų: teritorijos, kalbos ir tautos suvereniteto. Vis labiau atrodo, kad du paskutiniai Lietuvoje nyksta greičiau, negu šyla pasaulinis klimatas. Ar mes tai suvokiame ir ar esame pasiruošę veikti, kad taip nebūtų? Teritoriją, pažymėtą valstybinės sienos riboženkliais, mes dar turime ir jos fiziškai niekas neatėmė. Bet kas su mumis vyksta tame žemės plote, pavadinimu Lietuva, sunku paaiškinti. Ar mes galime save dar vadinti šios valstybės šeimininkais? Ar mūsų žodis čia kažką reiškia? O gal mes gyvename tik sukurtoje iliuzijoje?
Lietuvos nepriklausomybė ir tautos teisė pačiai tvarkyti valstybės reikalus yra tapusi tik gražiu miražu. Savotiška fata morgana, kuri vaidendavosi laivams jūroje. Gal mes tik esame iškreiptų veidrodžių menėse, kur optinė apgaulė mus vaizduoja svarbius ir reikšmingus. Štai Seimo pirmininkas siūlo Sausio 13-tąją padaryti dar viena laisva valstybine šventės diena. Šalia Vasario 16, Kovo 11 bei Liepos 6, tai būtų ketvirta mūsų valstybingumo šventė. Nejaugi primityviai galvojama, kad kuo daugiau bus laisvadienių ir demonstratyviai iškeltų trispalvių, tuo mes būsime atidesni savo valstybės patriotai ir šeimininkai? Ar čia yra tik elementarus valdžios bandymas nukreipti mūsų dėmesį nuo fundamentalių valstybingumo dalykų?
Būtų labai gerai, kad atsirastų gilesnis valdžios suvokimas, jog patriotais tampama ne dėl vėliavų ir valstybinių švenčių gausos, o žmogaus pajautimo, kad tu pats gali kurti savo valstybę, o valstybės institucijos gerbia, saugo ir brangina tave kaip asmenybę. Deja, einama priešingu keliu. Mūsų protėvių žygdarbiai, didinga valstybės istorija, iki mūsų dienų išsaugota lietuvių kalba yra palikę išblukusių atviruku. „Samitai“ ir „mitai“,„trendai“ ir „supermarketai“, „vaibai“ ir „laikai“ stipriai veržiasi į lietuvių kalbą. Į Lietuvą plūstantys ukrainiečiai ir baltarusiai paskui save atsineša dar ir slavišką žodyną, o dar pas mus per tvoras lipa „draugai iš musulmoniškų kraštų“. Lietuvių kalba kaip našlaitė traukiasi į kampą, lyg būtų ne sava, o priklydusi. O mūsų valdiškos institucijos vietoj to, kad gintų mūsų pamatinę kultūrinę vertybę, nejaukiai tariasi, kaip čia neįžeisti kebabinės darbuotojo ar pavežėjo, jeigu jis kitoniškai murkia. Kaip saugodami gamtą prikūrėme visokių čepkelių rezervatų. Taip, mūsų kalbai irgi reikia rezervatus steigti, nustatyti viešas erdves, kur tik lietuvių kalba karaliautų.
Per kiekvienus rinkimus lyg kokiems varguoliams mums yra dalinami raguoliai, pažadai apie geresnį gyvenimą. Taip ir krutame nuo rinkimų iki rinkimų, užmigdyti spalvotose iliuzijose ir niekaip negalime atsibusti iš to letargo miego. Prabusti ir suprasti, kad niekas nuo mūsų nepriklauso. Nepriklauso ir nuo tų, kurie mums tuos spalvos pažadus dalina, einame į rinkimus, renkame, dedama viltis, o jie skėsčioja rankomis ir sako, kad nieko negali padaryti. Gyvename lyg užburtame rate. Nuo savivaldybės beveik niekas nepriklauso, nes viską sprendžia Vilniaus valdžia. Bet koks vietinis žingsnis yra suvaržytas taisyklėmis, nuostatomis ir reglamentais. Net šviesoforo su rodyklėmis negalima pastatyti Klaipėdoje, nesuderinus su sostinės biurokratais. Tai ką jau bekalbėt apie fizinių asmenų nekilnojamo turto mokestį, kuris tiesiai keliauja į centrinį biudžetą. Sumoku mokestį už savo būstą Klaipėdoje, tikėdamasis, kad už tuos pinigus vietinė valdžia skirtis tvarkyti aplinką, o pasirodo, kad už mano sumokėtus mokesčius Vilniaus biurokratai nusprendžia tvarkyt keliuką Šalčininkuose. Ar tai yra normalu?
Geriau įsižiūrėjus, nelabai kas priklauso ir nuo centrinės Vilniaus valdžios. Kuo toliau, tuo daugiau tampame priklausomi nuo Briuselio smulkmeniškų direktyvų.
Štai išsamiau susipažinus su Seimo 2024 m. darbų programa matyti, kad kai kuriose mūsų gyvenimo srityse jau dominuoja iš ES atsiųsti įstatymai. Pavyzdžiui, visiems mums svarbios aplinkosaugos dalyje numatyta priimti dvylika ES padiktuotų įstatymo projektų ir tik dešimt Nacionalinių teisės aktų.
Toje pačioje darbų programoje numatyta šešiolika įstatymų projektų, kuriuos Seimas įsipareigoja priimti. Jie yra susiję su pradėtomis ES teisės pažeidimų procedūromis prieš Lietuvą. Arba ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę. ES nurodymai Lietuvai apima mūsų valstybės Darbo kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Kelių priežiūros, Aplinkos apsaugos įstatymus. Tai nėra smulkūs, nereikšmingi, antraeiliai įstatymai. Jie apima ypač svarbias mūsų gyvenimo sritis.
Ar jums neatrodo, kad mes žingsnis po žingsnio savo valia atsisakome taip sunkiai iškovotos nepriklausomybės ir suvereniteto? Jeigu pagrindiniai valstybės sprendimai yra nuleidžiami iš Briuselio, kam tada reikalingos mūsų valdžios institucijos? Kam tada reikia Seimui, Vyriausybei imituoti darbą? Užtektų dirbtinio intelekto asistento, kuris kruopščiai ir tiksliai atliktų visus ES pavedimus.
Nesakau, kad viskas, kas ateina iš Europos, yra blogai, bet kodėl iš Lietuvos žmonių atimta teisė patiems savarankiškai spręsti, kokie turi būti darbo santykiai arba tarp vyro ir moters, arba kokia turi būti šeima.
Niekas nuo mūsų nepriklauso, o mes priklausome nuo kitų. Pavyzdžiui, nuo Lietuvoje veikiančių užsienio komercinių bankų, net ir mūsų uždirbti asmeniniai pinigai nepriklauso mums, jie priklauso bankams. Jie neretai už tave taikosi nuspręsti, kiek ir iš ko tu gali gauti, kiek išleisti, ką pirkti, kiek turėti grynųjų.
Lietuva nebepriklauso Lietuvai, žmogus nebepriklauso sau, jo pinigai nebepriklauso jam. Kodėl pataikaujame kitų primestai jėgos pozicijai, kodėl nieko nedarome, kad tą jėgą lietuvių tauta susigrąžintų į savo rankas ir vėl būtų suvereni? Kodėl spoksome, niurzgiame ir susitaikom su tuo? Gal užuot pamokslavę Kinijai, Baltarusijai, ar Sakartvelui, atsisukim į save? Lietuvių tautos interesus iškelkime į svarbiausią vietą Į Lietuvą grąžinkime savarankišką Lietuvą, o žmogui suteikime galią daug dalykų pačiam nuspręsti.
Gražus paverkimas. Kaip sakė vienas politikas, neklausk, ką valdžia padarė dėl tavęs, pasiklausk, ar TU viską padarei?
Šaukti ant politikų nevertėtų, reikia matyti tuos, kurie už juos balsuoja. ir nebalsuoja iš vis.
Kiek dar gali savivaldybė parodys šios savaitės Tarybos posėdis kuriame bus svarstomas klausimas dėl S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimų keitimo. Mat Vilnius nurodė jas pakeisti į jiems labiau patinkančias. Pažiūrėsime kiek savivalda dar veikia ar tikrai yra tik fuflo.
Reikia lygiuotis i Mongoliją, nepriklausomiausią valstybę pasaulyje
Kur trumpas ten truksta
Ačiū už straipsnį. Tai prošvaistė po 35 metų miglos ir drumsto vandens. Galvokime apie savų vaikų ateitį, o ne apie globalistų fantazijas.
Lietuva, prabusk ir kelkis !!!
su protingais pastebėjimais, ypač dėl lietuvių kalbos.Tik nereikia kažko tikėtis iš seimo ar savivaldybių tarybų.”Tautos išrinktieji” eina valdžion visai kitų interesų vedami. O ,va, patys piliečiai , kuriems tikrai rūpi tėvynė galėtų daug nuveikti, bet metams bėgant ir matant kas vyksta aplink, tas entuziazmas blėsta