Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-25 |
Mielas Ąžuole, noriu Tau parašyti šį laišką, nes ilgai mąsčiau, kaip išsakyti savo dėkingumą apie tai, koks esi svarbus mūsų pasauliui. Galbūt skamba keistai, kad žmogus rašo medžiui, bet juk Tu esi gyva būtybė: kvėpuoji, augi, esi neatsiejama gamtos dalis.
Tu tiek daug gero darai, tikriausiai nei pats to nežinodamas. Pirmiausiai mūsų plaučius aprūpini deguonimi, suteiki pavėsį karštą vasaros dieną, esi namai paukščiams, vabzdžiams ir kitoms gyvybėms. O rudenį, kai Tavo lapai nusidažo visomis gamtos paletės spalvomis, ne tik papuoši aplinką, bet ir suteiki galimybę žmogui pajusti ir išgyventi gamtos sukeltą grožio įspūdį.
Aš esu liudininkė, kad dėl tokio grožio verta kovoti. Gaila, kad kiti taip nemano. Man buvo labai skaudu, kai dienraštyje „Atvira Klaipėda“ perskaičiau informaciją, kad Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija vien šių metų sausio pradžioje leido iškirsti Dangės pakrantėje ir Naujoje Uosto gatvėje dvidešimt liepų, devynis beržus, du ąžuolus ir šešis klevus. Teigiama, kad taip buvo padaryta dėl to, kad šioje teritorijoje augančius medžius būtina kirsti dėl upės potvynių padarinių šalinimo, atliekant dviračių tako kapitalinį remontą bei įrengiant įlaidinę sienutę projektui. Aiškinama, kad želdinių kirtimas būtinas tam, kad rangovas „su technika galėtų privažiuoti ir vykdyti darbus“. Nurodoma, jog pravažiavimui reikalinga bent 3 m pločio juosta. Man tai atrodo nesuvokiama – technika svarbiau nei medis. O juk ąžuolas – tai mūsų tautos stiprybės, ilgaamžiškumo ir išminties simbolis, teikiantis prieglobstį, gydantis ir šildantis…
Juk dar žymus XIX a. vidurio poetas Antanas Baranauskas savo poemoje ,,Anykščių šilelis“ kvietė mus lietuvius susimąstyti, kol medžiai žaliuos, tol ir lietuvių tauta gyvuos. Ar jau pamiršome šiuos žodžius?
Na, o dabar šiek tiek papasakosiu apie save. Aš esu devintokė, mėgstu piešti, keliauti ir leisti laiką gamtoje. Kai pavargstu nuo mokslų, einu pasivaikščioti į parką ar mišką, tarp medžių jaučiuosi ramiai ir laisvai. Nuo mažens mėgstu sėdėti po ąžuolu ir svajoti. Galbūt todėl jaučiu ypatingą ryšį su Tavimi ir visais kitais medžiais. Man patinka stebėti, kaip Tu keitiesi su metų laikais. Pavasarį atgimsti, vasarą klesti, rudenį apsivelki margaspalvį rūbą, o žiemą tavo medžių šakos pasidabina sidabru, nors dabar tai jau retas reiškinys, ilsiesi, laukdamas naujo ciklo. Tačiau man liūdna matyti, kaip žmonės tavęs dažnai nevertina, kerta miškus, šiukšlina, nesusimąsto, kad be Tavęs pasaulis būtų visai kitoks. Noriu pažadėti, kad gerbsiu ir saugosiu Tave, nes Tu ne tik medis, Tu gyvybė, nuostabi būtybė, kuriai reikia mūsų rūpesčio. Be Tavęs mūsų pasaulis nebūtų toks gražus.
Mūsų pasauliui reikia kuo daugiau fontanų ir gyvų žalių medžių. Tai noriu padėkoti Tau už viską, ką darai. Tavo buvimas man primena, kad gyvenimas turi savo ritmą, ir mes visi turime savo vietą jame. Tikiuosi, kad žmonės supras, kokia svarbi yra kiekviena šaka ir kiekvienas lapas. Juk esi mūsų antri plaučiai.
Norėčiau šį savo laišką pabaigti viltingai, nes man miškas – šventovė, teikianti malonumą, ugdanti dvasią, kūrybines galias bei žadinanti tyriausius jausmus. Mielas Ąžuole, tikiuosi, kad ir toliau būsi mano ramstis, mano draugas, kuris sukelia tokius jausmus kaip ir Antanas Baranauskas rašė apie savo šilelį, cituoju:
Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
Ačiū tariu už pagalbą Elai, kuriant šį darbą, mokytojai Ilonai Ambrozaitienei. Tikiu, kad abiejų mokytojų pagalba, parama, padrąsinimas padėjo ir toliau Ela rašys ir stebins savo kūriniais. Šaunuolė mano auklėtinė!
Koks šaunus laiškas.
Ačiū, miela Ela, ačiū ir Tavo tėveliams, kad užaugino protingą ir jautrią dukrą! Už Tavo supratimą, kad medis yra gyva būtybė, ir už tai, kad skaitai „Anykščių šilelį”…
Ačiū, kad pagyrėte, padėkojote Elai. Pasaulinei Žemės dienai paminėti skirtame gamtosauginiame forume Elos ir dar 15 kitų moksleivių pranešimus klausėsi per 100 mokytojų ir mokinių. Elai ir kitiems plojo visi. Elos mokytojai J.Butkevičienei ,taip pat, ačiū