Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-19 |
Likus porai dienų iki oficialios Teatro dienos, Klaipėdos dramos teatre rengiamas tradicija tapęs scenos meno mylėtojų bendruomenės susitikimas „Teatras be uždangos“. Iniciatyvą puoselėja šio teatro aktoriai, jiems svarbu gyvas ryšys su spektaklių žiūrovais, terpė, kurioje galima neformalioje aplinkoje laisvai dalintis idėjomis, džiaugtis buvimu kartu. Tad ir teatralų šventę, Teatro dieną, jie renkasi įprasminti susitikdami su žiūrovais.
Kovo 25 d., antradienį, 18 val., vyksiančio susitikimo metu pokalbis suksis apie meilę teatrui ir teatrą, kaip pasaulį, kuriame nugalima vienatvė ir auginama empatija.
Pokalbyje dalyvaus aktoriai Rimantas Pelakauskas, Samanta Pinaitytė, Eglė Barauskaitė, Karolis Maiskis ir Karolina Kontenytė. Renginys nemokamas, bet būtina registruotis čia.
„Teatro be uždangos“ iniciatyva išsivystė labai proziškai – norėta sukurti terpę, kurioje būtų galima laisvai kalbėtis apie spektaklius, atsakyti į žiūrovams kylančius klausimus, kartu apsvarstyti įvairiuose kūriniuose atsiskleidžiančias temas, dalintis kuriozais ir tiesiog pabūti meną mylinčių žmonių draugijoje. Įprastai kviesdami į susitikimą aktoriai pasirenka jo centru kokį nors repertuare artėjantį spektaklį, šįkart, prieš pat Tarptautinę teatro dieną, jie nori pabrėžti, kad teatras įvyksta ir išsipildo tik erdvėje tarp scenoje esančių aktorių ir į ją susitelkusių žiūrovų.
Vienas iš šventinio „Teatras be uždangos“ susitikimo dalyvių – jau 45 metus Klaipėdos dramos teatre skaičiuojantis aktorius R. Pelakauskas, scenoje sukūrė daugybę pačių įvairiausių vaidmenų. Anot jo, profesinio kelio pradžią žymėjo šiek tiek egoizmu pažymėtas laikas, „pas mus kiekvieną juk yra egoistiškoji dalis – ką iš to gausiu, ką pasiimsiu, kiek būsiu matomas. Ir man norėjosi žinomumo, norėjosi būti centre. Natūralios žmogiškos silpnybės, bet su laiku atėjo gilesnis supratimas, atėjo žinojimas, kad dalykai scenoje ne apie mane, o apie mus“.
Susitikime su žiūrovais dalyvaus ir teatro gyvenime aktyviai dalyvaujanti jaunosios kartos aktorė Samanta Pinaitytė. Praėjusiais metais „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijoje aktorė buvo apdovanota kategorijoje „Pradedančioji menininkė“ už Olgos vaidmenį Dmitrijaus Krymovo režisuotame spektaklyje „Fragmentas“. Šiemet ji vėl tarp šio garbingo apdovanojimo nominantų – šįkart „Nepagrindinio moters vaidmens“ kategorijoje už Mokytojos vaidmenį D. Krymovo spektaklyje „Requiem“. Aktorė taip pat yra viena iš teatre išaugusios Vaikų teatro studijos mokytojų, aktyviai dalyvauja į bendruomenės įtrauktį orientuotose „Esminių mazgų“ veiklose, kartu su kitais iniciatyviais aktoriais veda kūrybines dirbtuves žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Ketvirtus metus Klaipėdos dramos teatre skaičiuojanti S. Pinaitytė pripažino, kad teatras jai nuolat atsinaujinančių ir praturtinančių patirčių erdvė.
„Kiekvienas naujas procesas, naujo spektaklio statymas man yra kažkas naujo ir nepažįstamo. Teatre nuolat jaučiuosi kaip kokioje laboratorijoje, tyrinėjimo centre: skirtingi režisieriai, skirtingos meninės raiškos priemonės, skirtingi „priėjimai“ prie vaidmenų. Nuolat mokausi ir išmokstu kažko naujo. Jaučiu, kad teatras man neleidžia sunykti, jis man nuolat pasiūlo kažką naujo, skatina augti ir mokytis, moko atmesti savo įsitikinimus“, – sako aktorė.
Susitikime su žiūrovais dalyvaus ir E. Barauskaitė, dar viena ilgametė Klaipėdos dramos teatro aktorių trupės narė. Paskutinis jos vaidmuo – didelio žiūrovų ir teatro kritikų dėmesio sulaukusiame „Mane vadina Kalendorium“, pagrindinio veikėjo Oskaro mama Klara, kuriuo ji jautriai ir giliai perteikė mamos meilę savo vaikui, rūpestį ir nerimą dėl jo. Aktorė taip pat kūrė ir vieną įspūdingiausių vaidmenų pernai „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose geriausiai įvertintame Adomo Juškos režisuotame spektaklyje „Vakarų krantinė“. E. Barauskaitė retai dalina interviu, bet tiesioginiai susitikimai su publika jai mieli – ji visada noriai dalyvauja tiek išvykstamuosiuose pjesių skaitymuose, tiek kai skaitymai rengiami pačiame teatre.
„Manau, kad teatras geba palaikyti, gydyti, įkvėpti žmogų, paveikti jį intelektualiai, o taip pat dvasine prasme apjungti bendruomenę. Keičiasi pasaulis, keičiasi ir teatras. Teatras – tai mes“, – sako ji.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą