Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-04 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais ir kitais šaltiniais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie šimto metų ir senesnius įvykius Klaipėdos krašte. Šįkart – apie tuometinę Klaipėdos krašto valdininkų padėtį.
1925-ųjų vasario 3-iąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje rašė, jog jam prisistatė naujoji „persitvarkiusios“ Valstybinių įstaigų valdininkų bei tarnautojų sąjungos valdyba.
„Visa valdyba lietuviška ir išskyrus vieną iš D. Lietuvos, visi nariai klaipėdiečiai. Sąjunga turi 794 narius, nors dar ir ne visi valdininkai tėra įsirašę. Pasikalbėjime su sąjungos atstovais paaiškėjo, kad daugelis iš jų labai silpnai, o nekurie ir visai nemokėjo lietuviškai, dabar gi, pav., Švelnius, kurs nei žodžio nemokėjo, visai liosai kalba ir net sugebėjo pasakyti ilgesnę prakalbą“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Klaipėdos krašto valdininkai ne tik dėl lietuvių kalbos mokėjimo pirmaisiais Lietuvos valdymo metais vis atsidurdavo dėmesio centre.
1923-iųjų pavasarį dienraštis „Lietuvos žinios“ buvo paskelbęs, kad Direktorijos sprendimu, Klaipėdos krašto valdininkams, keliaujantiems ne tik tarnybos, bet ir „šeimynos reikalais“, leidžiama „gelžkeliais naudotis dykai“.
„Jų žmonoms ir vaikams, kurie lanko mokyklas, taip pat leidžiama važinėti dykai. Klaipėdos, centralinių įstaigų valdininkai, kurie keliauja ne tarnybos reikalais, važiuoja puse kainos“, – informavo laikraštis.
Tačiau tokia lengvata, atrodo, kad įspūdžio valdininkams nedarė ir jie laikė save gana nuskriaustais. „Klaipėdos žinios“ buvo rašiusios, kad 1924 m. kovą 2-ąją Šaulių namuose (dabar – Klaipėdos koncertų salė) įvyko visuotinis krašto valdininkų ir tarnautojų susirinkimas.
„Susirinkusių buvo daug šimtų, kad net didžiulė salė buvo perpildyta. Pirmininkavo mokytojas Ambrosius. Kalbos ėjo tik vokiškai. <…> Kalbos daugiausia sukosi apie ekonominius valdininkų reikalus ir jų atstovavimą Krašto Taryboje“, – rašė laikraštis ir paskelbė susirinkimo metu priimtą rezoliuciją.
Joje buvo reikalaujama, kad algos būtų nustatytos pagal „pirmkarinį pareigų ėjimo atlyginimą“, vieną aukso markę vertinat kaip 2,4 lito ir „keliant pagal tarnybos senumą“, „priskaitant 25 nuošimčius brangenybės priedo“. Be butpinigių, kaip „pirmkaro“, reikalauta ir „kūdikių priedų“ nuo 45 litų mėnesiui už vaiką iki 6 metų amžiaus, 55 litų – iki 14 m. amžiaus ir 65 litų iki 21 metų amžiaus, o jei tokie vaikai mokosi, priedas irgi turėtų būti mokamas. Reikalauta ir 25 litų „žmonos priedo“.
„Jau pirmkarinis pareigų ėjimo atlyginimas valdininkams leido tik kuklų pragyvenimą. Klaipėdos krašto valdininkų dabartinis apie 45 nuoš. pirmkarinių teikimų atlyginimas, akivaizdoje valdiškai patvirtinto pragyvenimo 184 nuošimčiais palyginant pirmkarinius laikus pabringimo, nesuteikia vaidininkams nė ketvirtdalio pragyvenimui reikalingo minimumo. Teikiamieji priedai 10 litų žmonai ir 10 iki 15 litų kūdikių bemaž nieko nereiškia. Lietuvos valstybės valdininkų ekonominė padėtis Klaipėdos krašte, kurie tegauna tik apie 26 nuošimčius pirmkariniu algų, yra labai kritinga. Kad žemesniųjų aštuonių atlyginimo kategorijų valdininkai, taigi didžiausioji valdininkų dalis, gaudama į mėnesį 100 iki 205 litų ir laikinai teikiamą 35 nuošimčių priedą bei 20 litų į mėnesį drabužiams ilgiau maitintis nebegali, taip aišku, kad įrodymų nereikia, šitų valdininkų atlyginimas iš dalies yra daug žemesnis negu darbininkų. Šio pasekmės – tūlose valdininkų šeimynose badas, ligos ir skurdas. Šalta žiema vargą dar didina“, – buvo rašoma rezoliucijoje.
Tų metų gegužę „Lietuvos žinios“ skelbė, jog „Centralinis Darbo Susivienijimas Valdininkų ir valdiškųjų Tarnautojų Sąjungų Klaipėdos Krašte“ raštu kreipėsi į Seimo frakcijas ir išdėstė, kad „ligšiol valstybės tarnautojai Klaipėdos krašte gaudavo 35% brangenybės priedo ir 20 lt. mėnesiui rūbpinigių“, o Vyriausybė, nutarusi nuo gegužės pakelti valdininkams algas, panaikino minėtuosius priedus.
„Tokiu būdu dabar Klaipėdos krašte valdininkai ištikrųjų atlyginimo mažiau begausią. Tuo tarpu Klaipėdos krašte nuo 1923. 1. X pragyvenimas pabrangęs 39%. Tame rašte taipgi primenama, kad š. m. balandžio 8 d. jų delegatų pasikalbėjime su Seimo frakcijų pirmininkais krikščionių – dem. partijos Seimo narys Šmulkštys jiems pareiškęs, kad Finansų Ministerio pareiškimu Klaipėdos krašto valdininkams būsią nuo 1. V pridėta 30%, tuo tarpu dabar Ministerių Kabinetas to nepadaręs. Todėl šitie delegatai prašo Klaipėdos krašto valdininkams pridėti 50% brangenybės priedo ir palikti 20 lt. Rūbpinigių“, – informavo dienraštis.
Tų metų liepą jis skelbė, kad Seimą buvo pasiekęs ir dar vienas Klaipėdos valdininkų skundas.
„Prašome pavienių valdininkų kategorijų laipsnius pakelti, nes Klaipėdos Krašto kategorijos yra mažesnės ir tik ligi 13 kat., kaip Didžiojoj Lietuvoj 18 kategorijų esama. <…> Prašome šita neteisybę išlyginti. <…> Toliau prašome valstybiniams valdininkams Klaipėdos Krašte iki š. m. gegužės 1 d. nuo pamatinios algos mokėtus 35% brangenybės priedo palikti, kuris mums nauju algų sutvarkymu atimtas. Galiausiai prašome Klaipėdos statuto 28 straipsniu einant valdininkų teisėtai įgytas teises pripažinti. Tuomi suprantama, pirmiausiai, tarnybos metų įskaitliavimą. Lietuvos vyriausybei perimant, buvo jų didžiausia dalis antrame, trečiame arba dar aukštesniame jų kategorijos tarnybos senumo laipsnyje, o šiandien gauna jie pradinią algą. Visi valdininkai yra kategorijose nužeminti. Reikalaujame, kad valdininkų teisėtai įgytos teisės būtų saugojamos ir dėl to reikalingas paskirstymas į kategorijas atatinkamai tarnybos senumo laipsniams“, – laikraštyje cituoti valdininkų reikalavimai.
Į juos centrinė valdžia vangiai reagavo, tad 1924-ųjų rugsėjo pabaigoje vykusio visuotinio Klaipėdos krašto valdininkų suvažiavimo metu netrūko godų.
„Dabartiniu brangenybės metu nė viena valdininkų kategorija negali iš algos prideramai išgyventi, tad juo labiau blogiausiai atlyginamieji valstybės valdininkai. Jie ne kartą kreipėsi į Kauną, bet be pasekmių. Menkų algų vaisiai esanti korupcija – papirkimai, kyšių ėmimai. Kalėjimuose nemaža nusikaltusių valdininkų. Tūli prasikaltimai susekti, bet dešimtis gal ir šimtai nesusektų. Valstybė daro tuo sau ne tūkstančius, bet šimtus tūkstančių nuostolių. Kas kaltas? Kas neša atsakomybę? Apeliuoja į visas atatinkamas įstaigas, kad laiku dar gelbėtų, kas gelbėtina, kad Kaunui įsakmiai išaiškintų. Vokia yra čionykščių valdininkų padėtis“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Valdininkų priimtoje rezoliucijoje buvo prašoma pakelti visų kategorijų laipsnius ir atitinkamai iš naujo jas priskirti atitinkamu santykiu, palikti iki gegužės mokėtus „35 nuoš. brangenybės priedo nuo pamatinės algos vieton Ministerų kabineto nutarimu pradėto teikti 10 nuoš. priedo“.
„Mūsų nuožiūra po 50 litų į mėnesį už kūdikį būtinai reikalinga. Idant gausios šeimos savo kūdikius išmaitinti ir auklėti galėtų. Iki šiol mokėtų priedų vos užtenka mokyklų pinigams. Iš kur gi turi tų kūdikių tėvai, dabartinį menką atlyginimą gaudami, surasti lėšų savo kūdikį aprengti ir išmaitinti, juo labiau kad krautuvių prekės nuo 100 iki 200 nuoš. brangesnės negu prieš karą. Be to prašoma duoti į mėnesį 20 litų žmonos priedo, kurį Krašto Direktorijai pavesti valdininkai jau senai gauna“, – buvo dėstoma dar vienoje rezoliucijoje, nusiųstoje atitinkamoms centro vyriausybės įstaigoms ir Krašto direktorijai.
Savo rezoliuciją priėmė ir autonominiai valdininkai, paraginę „tuojau pradėti pasitarimus dėl algų ir pensijų nustatymo“.
„Visa valdininkija viešai pareiškė visuomenei, kad ji ekonominiu atžvilgiu priėjo paskutinį galą ir jeigu dar kartą bus atmesti teisėti valdininkų reikalavimai, tai nesiima ant savęs atsakomybės už įvyksiančias pasekmes“, – grėsmingai rezoliuciją baigė autonominių įstaigų valdininkai.
Minėtajame visuotiname Klaipėdos krašto valdininkų suvažiavime dalyvavo ir gubernatorius J. Polovinskas-Budrys. Anot spaudos, jis tvirtino, kad „Vyriausybė yra taipogi susirūpinusi ir materialniu valdininkų aprūpinimu“, tačiau kartu pabrėžė, jog Klaipėdos krašto valdininkų alga yra 10 proc. didesnė negu kitur Lietuvoje. Be to jie yra „šiek tiek geriau aprūpinti rūbpinigiais ir vaikų priedais“.
„Nuo Naujų Metų Vyriausybė mano įvesti dar šiam kraštui ir butpinigius, tačiau ypatingo skirtumo tarp Klaipėdos krašto ir likusios Lietuvos teritorijos valdininkų atlyginimo negalinti daryti, nes žymus skirtumas atlyginime nedidelio Lietuvos Respublikos Teritorijoje nebūtų nieko pagrįstas“, – gubernatorių citavo laikraštis.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą