Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-19 |
„Galima pasidžiaugti, kad pusmetis pasižymėjo stabilumu. Krova pasiekė pagrindą, nuo kurio galima kalbėti tik apie augimą“, – vertindamas šių metų sausio-birželio Klaipėdos uosto krovos rezultatus ir tendencijas penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Uoste fiksuojama rekordinė medienos krova, taip pat jis tampa regiono metalo laužo krovos centru.
Per pirmą pusmetį uoste buvo perkrauta 16,35 mln. tonų krovinių – nežymiai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai krova siekė 16,28 mln. tonų. Šiemetiniai rezultatai galėjo būti ir geresni jei ne suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laiko „Independece“ remontas prieš jį perimant Lietuvai.
V. Šileika vardijo, kad uoste auga medienos eksportas, statybinių medžiagų, ypač skaldos, metalo importas, ro-ro krova – apimtis didina abi keltų kompanijos.
Itin auga metalo laužo eksportas ir Klaipėda, anot asociacijos vadovo, tampa tokios krovos „hubu“ – čia sukaupiamas ir mažesniais laivais iš Skandinavijos, Lenkijos atgabentas laužas bei vėliau didesniais laivais iškeliauja dažniausiai į Turkiją. Per pusmetį jau perkrauta 700 tūkst. tonų metalo laužo ir šiemet bus pasiektas tokios krovos rekordas. V. Šileikos teigimu, tokios krovos augimą nulėmė geros uoste esančios sąlygos, kurias savo investicijomis sudarė kompanijos, palanki kainodara.
Tuo metu konteinerių krovos apimtys mažėja, bet V. Šileika, vadovaujantis ir Klaipėdos konteinerių terminalui, tikisi, kad ir šiemet pavyks perlipti milijono TEU ribą. Asociacijos vadovas tokią tendenciją sieja ir su susitraukusiu Lietuvos pramonės eksportu bei importu, ir su pasaulinėmis tendencijomis.
„Mažėja ukrainietiškų tranzito konteinerių su naudotomis mašinomis iš Amerikos. Kai aktyviai pradėjo rusai pulti Sumus ir Charkivą, tai sumažino žmonių lūkesčius, sustojo pirkimai Ukrainoje. Į Baltarusiją irgi nebegalima vežti automobilių dėl naujų sankcijų, dalis jų yra užstrigę uoste. Išaugo labai ir transportavimo kaina, nors dar nepasiekė COVID-19 laikų. Dabar apie 9000 dolerių tenka mokėti už atgabenimą iš Kinijos didelio konteinerio. Tad dalis jau išėjo krovinių iš konteinerių ir keliauja įprastais laivais. Tęsiasi Raudosios jūros krizė, hučiai dabar jau puola ir rusų laivus, tad visi plaukia apie Afriką, o dėl to reikia daugiau laiko, laivų, didesni ir kaštai. Paklausa didelė, o pasiūla ribota. Tai leidžia laivybos kompanijoms išlaikyti aukštą kainodarą“, – dalinosi V. Šileika.
Savo ruožtu Julius Kiršis, Malkų įlankos terminalo vadovas, atkreipė dėmesį, kad per uostą jau vyksta ir biokuro eksportas, o Skandinavijai nustojus pirkti žaliavinę medieną ir popiermedį iš Rusijos, fiksuojama rekordinė medienos krova. Pasak jo, skandinavai, esantys didžiausiais celiuliozės gamintojais, anksčiau kasmet nupirkdavo apie 10 mln. tonų rusiškos medienos, o šiuo metu dar atsidarė keletą naujų fabrikų ir jau yra pasiruošę mokėti daugiau.
„Fiksuojame didžiausius kiekius, kiek esame krovę popiermedžių“, – sakė jis.
Terminalo vadovas taip pat pasidalino, kad šiemet grūdų derlius yra ankstyvesnis, o pirmosios uostą pasiekusios jo partijos rodo, kad kokybė bus gera ir, ko gero, taip pat bus rekordinis kiekis, mažesniais laivais šis derlius galės keliauti ir į Europos malūnus, nes ten šiemet derlius yra prastesnės kokybės. Anot J. Kiršio, šiemetinis šalies derlius, įskaitant ir ankštines kultūras, ir rapsus, gali siekti apie 8 mln. tonų, iš kurių apie pusę gali iškeliauti per Klaipėdą.
Pasak V. Šileikos, būtent žinios apie derlių, tai, jog darbą atnaujina „Lifosa“ leidžia tikėtis sėkmingesnio antro pusmečio – galbūt bus fiksuojamas iki 5 proc. metinės krovos augimas.
Kartu jis apgailestavo, kad dėl ženkliai padidintų geležinkelių tarifų apie 100 tūkst. tonų Kazachstano krovinių iš Klaipėdos pasuko į Rygą bei Liepoją.
Kartu V. Šileika išreiškė įsitikinimą, kad Klaipėdai pavyks atlaikyti konkurenciją su šiaurinių kaimynų uostais, kai pastarieji bus sujungti europine vėže. Žinia, Europos Sąjungos Taryba birželio viduryje patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kuriame Lietuvos siūlymu numatoma naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtra, tačiau ji bus pradėta tiesti tik užbaigus „Rail baticą“.
„Rail baltica“ svarbi ne tik tranzitui, bet ir vietinei pramonei. Aišku, norime, kad kuo skubiau būtų įgyvendintas toks projektas. Nuteikia optimistiškai, nors ir vėluosime lyginant su kaimynais – geriau vėliau nei niekada. Visgi svarbiausia bus, kokios sąlygos ir kokie tarifai“, – sakė V. Šileika.
Pasak jo, asociacija kol kas nesvarstė, kuri iš trijų regimų tokios vėžės alternatyvų būtų geresnė uostui.
„Žiūrėtume į statybos projekto vertę, nes kuo ji aukštesnė, tuo pervežimai bus brangesni, tai susieję su tarifais kroviniams. Be to, kuo ilgiau truks, tuo brangiau. Kartu reikės surasti kompromisą tarp kroviniams ir keleiviams patrauklesnių variantų. Gal atsakys studija į tai“, – kalbėjo V. Šileika.
Parašykite komentarą