Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-19 |
Net ir Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje surašytas reikalavimas vykdyti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas nepakeitė uostamiesčio politikų nuomonės – dauguma jų ir dar kartą atsisakė panaikinti Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą. Liko ir Liudo Giros gatvės pavadinimas.
Po to, kai sausio posėdyje miesto Taryba atsisakė panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus, D. Kerekeš surašė atitinkamus reikalavimus ir meras operatyviai juos įtraukė į vasario 19-osios Tarybos posėdžio darbotvarkę. Visgi valstietis Raimondas Tamošauskas pasiūlė išbraukti šiuos klausimus. Už tokį jo siūlymą balsavo keturi politikai – pats R. Tamošauskas, du jo kolegos valstiečiai bei socdemė Lilija Petraitienė, susilaikė penki Tarybos nariai, 21 buvo prieš.
Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas politikams aiškino, kad teismas negali įpareigoti kiekvieno Tarybos nario įpareigoti vienaip ar kitaip, bet sprendimas gali būti pripažintas prieštaraujančiu įstatymui.
„Nenoriu sufleruoti, bet jei nepritariama, gal reikia protokoliniu pavedimu pavesti administracijai skųsti tą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro sprendimą“, – kalbėjo A. Kačalinas.
Tuo metu konservatorius Andrius Petraitis priminė kolegoms, kad kiekvienas Tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus.
R. Tamošauskas savo ruožtu aiškino, kad susiklosčiusi situacija esą patenka į pilkąją zoną, kai įstatymą formaliai reikia vykdyti, bet Tarybos narys gali pats laisvai spręsti dėl balsavimo.
„Jei esame laisvi, tai neturi būti reikalavimo“, – teigė jis.
Už S. Nėries pavadinimo panaikinimą balsavo devyni politikai: Laura Šaltytė-Vaisiauskė, Artūras Razbadauskas, Ugnius Radvila, Andrius Petraitis, Aušra Pacevičiūtė, Saulius Liekis, Edmundas Kvederis, Andrius Dobranskis ir Saulius Budinas. Prieš buvo dešimt: Monika Žvinklytė, Ramūnas Mika, Raimondas Tamošauskas, Aleksej Diukin, Audrius Statkevičius, Sergej Mažūga, Aidas Kaveckis, Romaldas Idzelevičius, Lilija Petraitienė ir Vidmantas Dambrauskas. Susilaikė 11: Rimantas Taraškevičius, Algimantas Šniepis, Jolanta Skrabulienė, Romaldas Sakalauskas, Leonas Makūnas, Vidas Karolis, Tomas Juočys, Henrikas Galinauskas, Arvydas Cesiulis, Kęstutis Bartininkas ir Jurandas Altuchovas.
Dėl sprendimo projekto Liudo Giros gatvei sugrąžinti Ernsto Vicherto gatvės pavadinimą, naudotą 1938-1948 m., politikai jau balsavo be jokių diskusijų ir jam nepritarė. Už pakeitimą balsavo 13 Tarybos narių: Raimondas Tamošauskas, Algimantas Šniepis, Laura Šaltytė-Vaisiauskė, Romaldas Sakalauskas, Artūras Razbadauskas, Leonas Makūnas, Ugnius Radvila, Andrius Petraitis, Aušra Pacevičiūtė, Saulius Liekis, Edmundas Kvederis, Andrius Dobranskis ir Jurandas Altuchovas. Prieš buvo septyni: Aidas Kaveckis, Lilija Petraitienė, Monika Žvinklytė, Aleksej Diukin, Audrius Statkevičius, Sergej Mažūga ir Romaldas Idzelevičius. Susilaikė devyni: Ramūnas Mika, Rimantas Taraškevičius, Jolanta Skrabulienė, Vidas Karolis, Tomas Juočys, Henrikas Galinauskas, Vidmantas Dambrauskas, Arvydas Cesiulis ir Kęstutis Bartininkas.
Ir dar. „Mielas Lyrike, susiraskite ir perskaitykite ką veikė ir kuo patapo Jūsų dievinama poetė nuo 1942 m. spalio 07-osios. Raktinis žodis – Serafima Semionovna Veržbilovskaja.” – čia parašė vienas komentatorius, kuriam šnekos apie Salpmėjos moralinį nuopolį nekelia jokių abejonių.
O aš turiu klausimų. Ar Veržbilovskis buvo jos meilužis, niekas nežino, su žvake nestovėjo – laiškuose Veržbilovskiui Salomėja labai santūri, vadina jį „Jūs”. Kad buvo susirašę kaip vyras ir žmona, lyg ir paliudyta, kaip ir tai, kad tam neva būta kažkokio išskaičiavimo. Kiek tie liudijimai patikimi?Metrikacijos pažyma, kuri cirkuliuoja internete ir pateikiama žurnalistės Vilkelytės pažymoje LGGRT centrui, tėra dublikatas, datuotas 1950 m. gegužės 31 d. Kam po Salomėjos mirties praėjus keletai metų parūpo tokį dublikatą įsitaisyti? Salomėjos amžius ten skiriasi nuo tikrojo 4 metais. Argi ne keista? Į Lietuvą Salomėja grįžo kaip Bučienė, ne Veržbilovskaja. Grįžo į Kauną pas Bernardą Bučą. Kodėl ne pas Veržbilovskį, kuris taip pat buvo Lietuvoje, Vilniuje? Daug miglos, ir neaišku, kiek šioje istorijoje tikro, o kiek išgalvoto, gal net klastotės.
NA IR KAS? Man nusispjaut į ta tavo sowietmeti i ta tavo stalino saule ir i visus bubnelius hujelius ir kita šlamšta išropojusi iš susmirdusio konservu tvarto. Man S. Neris su L.Gira yra Lietuvos Rašytojai, tarp kitko rašę gerai ir įdomiai. Užtenka kad brudai mūsų Kardą-Meno kūrinį iš Skulptūrų parko nuvertė ir sunaikino..///Labai būtų gražu pažiūrėt kaip būtų teisimi mūsų tarybos nariai nepasidavę konservatorių torpedų diktatui..Jeigu-ką, būtinai praneškit per A K.
Ponas „Šimtąjį kartą sakau” turėtų nekraipyti lietuviškos rašybos, tuo rodydamas jai didelę nepagarbą. Ponas neva vertina Salomėją kaip gerą ir įdomią rašytoją, bet nežino, kad ji pasirašinėjo Nėrimi, o ne Nerimi.
Tačiau gal jis yra ji, ne ponas, o ponia, kad neskiria kardo nuo kalavijo? Tuomet atsiprašau ponios, bet ją pataisysiu – karių kapus žymėjo kryžiaus formas kalavijas, o ne kardas.
Nežiniukams apie „visišką kolaborantą”.
L. Gira caro laikais buvo aktyvus nacionalinio išsivadavimo veikėjas – 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo sekretorius, vienas iš Lietuvių mokslo draugijos kūrėjų, pirmųjų lietuvių poezijos antologijų rengėjas ir t. t.
Nepriklausomybės karų metu – Vilniaus komendantas, Lietuvos žvalgybos vadovas, neutralizavęs lenkų peoviakų sąmokslą 1919 m., ir t. t.
Smetonos laikais – Valstybės teatro direktorius, rašytojų sąjungos pirmininkas, daugelio leidinių redaktorius ir t. t.
Ir nuodėmės – 1940 m. važiavo į Maskvą „Stalino saulės parvežti” (ji jau buvo parvežta rusų tankais), karo metus praleido tarnaudamas Raudonosios armijos 16-toje divizijoje.
Po karo grįžo į Lietuvą sunkiai sirgdamas ir 1946 m. mirė.
Parašė sovietinės poezijos, bet ar ją kas skaito? O jo „Dul dul dūdelę” tebedainuoja.
PRIEŠininkai, ko jūs taip įsikibę tos gatvės pavadinimo? Čia tik gatvės pavadinimas, juk poetės kūryba neuždrausta. Skaitykit, kiek širdis geidžia, deklamuokite, susiėję prie arbatėlės. Va, kai medžius kerta reik – nereik – man skauda, kai mano miestą vadina uosto patvoriu – man liūdna, kai senamiesčio dvasia naikinama – ima pyktis…
Vien dėlto kad toki kap tu man nori diktuot mano pačio mieste, mano pačio kieme. Verst mane paklust, verst mane galvot, skaityt, klausyt, taip kaip nori kažkas kitas bet ne aš pats. Taigi čia aiškus procesas stumiantis į dvasinę nelaisvę ir mėginimas pajungt savo valiai
O kaip dėl Giros gatvės komunistai? Didelis poetas, žymi kultūros figūra? Kolaborantas visiškas ir išverstskūris. Bet Klaipėdos vatnikams – politikams tinka.
Ar dabar Klaipėda bus išmesta iš Lietuvos, kad neklauso Vilniaus?
visiem klaipėdiečiam bus atimta pilietybė. Nausėda sakė
SVEKINAME TUOS POLITIKUS ,KURIE BALSAVO PRIEŠ.DIDŽIULĖ PAGARBA JIEMS.NEJAUGI IR VYRIAUSYBĖS ATSTOVĖ,RAŠYDAMA TOKIUS TEIKIMUS JAU PASIDUODA KONSERVATORIAMS IR NETURINTIEMS ŠAKNU LIBERALAMS.
Sveikinu su pergale kovoje už sveiką protą, prieš tautos istorijos ir talentų niekinimą. Reikia būti giliame dugne, kad nesuvokti S. Nėries vaidmens tautos kultūros istorijoje, kad nesuvokti kaip poetė atsidūrė Maskvoje, kad nesuvokti jos talento. Taip, ji nesuvokė komunizmo grėsmės ir pavojaus, čia jos, kaip poetės naivumas , o ne totalitarizmas.
Mielas Lyrike, susiraskite ir perskaitykite ką veikė ir kuo patapo Jūsų dievinama poetė nuo 1942 m. spalio 07-osios. Raktinis žodis – Serafima Semionovna Veržbilovskaja. Kai perskaitysite, manau, galėsite ramiai pamąstyti apie savo „sveiką protą”. Nuo savęs pridėčiau – „propagandos išplautas smegenis”.
Dar kartą sakau NA IR KAS?
Prasmirdo sovietiniu raugu.
Šaunuoliai, balsavusieji PRIEŠ. Įstatymo traktavimas yra pritemptas, nes menininkų vardais pavadintos gatvės nėra totalitarizmo garbinimo įrankis. Atsipeikėkite, konservatoriai ir liberalai. Mokyklose studijuojama S. Nėries lyrika, o ne jos politiniai paklydimai.