Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-27 |
JAV valstybės sekretorius (mūsiškai – užsienio reikalų ministras) Marcas Rubio šią savaitę pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos susitarimo dėl paliaubų galbūt teks kurį laiką palaukti. Jo bosas – JAV prezidentas Donaldas Trumpas „NewsMax” kanalui pripažino, esą „Rusija nori, kad viskas baigtųsi, bet gali būti, kad jie tempia laiką“.
Regis, nepaisant užstrigusios plokštelės principu kartojamų užkeikimų, JAV prezidento administracija pamažu ima suvokti, kad tokius sudėtingus dalykus, kaip kariniai konfliktai, neįmanoma sureguliuoti priešokiais, mojuojant ginklais, sankcijomis ar burtažodžiais. Juo labiau – su Vladimiru Putinu.
Paskelbus, kad Ukraina bei Rusija beveik susitarė dėl ribotų paliaubų – įsipareigojo nutraukti atakas karinėmis priemonėmis prieš energetikos infrastruktūrą, taip pat laivybą Juodojoje jūroje – netruko paaiškėti, kad su JAV susitarusios šalys derybų pasiekimus interpretuoja itin skirtingai. Ukrainiečių informacijos kanalai po „energetikos infrastruktūros“ kepure įsivaizduoja visą civilinę infrastruktūrą, rusai savo pranešimuose mini naftos perdirbimo gamyklas beigi kuro saugojimo bazes.
Dėl laivybos Juodojoje jūroje – išvis niekas neaišku. Maskva tarsi užsimena, kad susitarimas reiškia sugrįžimą prie dar 2022 m. su Turkija sudarytos sutarties dėl prekybos grūdais srautų jūros keliais, pagal kurį rusų karo laivynas turėjo teisę tikrinti prekybos laivus, ar jie negabena į Ukrainą ginklų. Nors nuo tų laikų Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė skausmingų smūgių ir dabar užsibarikadavęs slepiasi rytiniuose jūros uostuose. Ukrainiečiams ši interpretacija visiškai netinkama, juoba rusai dar ėmė tvirtinti, kad saugi laivyba jūroje gali įsigalioti tik atšaukus gyvybiškai svarbias ekonomines sankcijas.
O štai arbitro, kaip aiškinti neva pasiekto susitarimo raidę, nėra nei kvapo. Ir amerikiečiai juo, regis, visai nesiruošia nei tapti, nei būti. Dar daugiau: grėsmingais pareiškimais besisvaidantį JAV prezidentą jo kolegos kitose šalyse tiesiog siunčia velniop. Danija su Grenlandija, Kanada, Meksika, Kinija, Japonija. Atrodo, poreikis „tolyn pasiųsti” D. Trumpą virsta gero politinio tono požymiu.
Tik Europa tarsi suglaudusi ausis – stebi, kas aplink vyksta. Agentūra „Reuters” trečiadienį pranešė, esą Paryžiuje susitikę europiečių lyderiai atšaldė savo pačių idėją taikos procesą Ukrainoje paremti tūkstančiais kariškių-taikdarių.
Kiek anksčiau Europos Sąjungos (ES) diplomatai nesugebėjo susitarti dėl galingo 40 mlrd. Eur paramos Ukrainai paketo. Dėl to kyla pošlykštis klausimas: ar taikdarių idėja Europoje yra marinama kartais ne dėl to, kad ji itin nepatinka Rusijai, o savo neigiamą požiūrį Rusijos diktatorius V. Putinas sugeba perduoti per D. Trumpą? Mat net paskutiniams politikos asilams po truputį aiškėja: Kremliaus šeimininkas beigi jo aplinka nelabai ir slepia maustantys JAV prezidentą, viena vertus, sutikdami su siūloma taikos idėja, tačiau, kita vertus, keldami Ukrainai iš anksto nepriimtinus ir daugelį kartų girdėtus reikalavimus – įteisinti rusų kalbą, atšaukti mobilizaciją ir sumažinti ginkluotąsias pajėgas, sustabdyti karinę pagalbą iš Vakarų. T.y., ne nugalėti Ukrainą karo lauke (tai nepavyksta jau daugiau nei trejus metus), o D. Trumpo tuščiagarbystės pastangomis.
Dar vienas klausimas iš tos pačios operos. Jeigu JAV ims palaipsniui atšaukti ekonomines sankcijas Rusijai arba nesugebės jų įgyvendinti (kai kurie ekspertai mano, kad sankcijų laikymąsi prižiūrintis JAV Iždo departamentas gali būti tiesiog fiziškai neįgalus atlikti šią misiją dėl gausybės darbuotojų atleidimo), kaip elgsis ES bei kitos Vakarų šalys? Beje, tuo metu, kada vis labiau įsivyrauja požiūris, esą ekonominės sankcijos ar net Rusijos ekonomikos nuosmūkis (ką net V. Putinas pagaliau pripažįsta) – ne tos priemonės, kurios galėtų sustabdyti karą Ukrainoje.
Trečiadienį ES kuluaruose radosi gana kietas pareiškimas esą blokas svarstytų ekonomines sankcijas Rusijai atšaukti ar sušvelninti tik tada, jei rusų kariuomenė paliktų Ukrainos teritoriją. Tačiau šiais – politinio netikrumo – laikais, kas gali būti tikras, kad ši nuostata taip pat nėra eilinis ES politikų užkeikimas, kuris tam tikromis sąlygomis gali išsisklaidyti kaip taikdarių Ukrainoje idėja?
JAV nacionalinė skola ir biudžeto deficitas auga nenumaldomu tempu. Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad biudžeto pinigai JAV vis dar „išleidžiami kas žino kam“. Jis taip pat paskelbė apie didelį finansinį auditą. – Vien skolos palūkanos yra didesnės nei mūsų karinis biudžetas, ir tai spartina infliaciją. Per penkis mėnesius JAV biudžeto deficitas išaugo 38,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir pasiekė 1,147 trln. Valstybės skola viršijo 36,6 trln. JAV biudžeto deficitas yra didesnis nei per Covid. Valstybės skolos grąžinimas taip pat muša rekordus: 480 mlrd. per penkis mėnesius, 1,17 trln. kasmet.
Spalio-vasario mėn. didžiausios išlaidos buvo: medicinai, gynybai, skolų aptarnavimui. Situacija itin bloga ir sparčiai blogėjanti, – teigiama Finansų ministerijos kovo mėnesio biudžeto vykdymo ataskaitoje. – Išlaidas reikia skubiai sumažinti bent dviem trilijonais – tvirtina Vyriausybės efektyvumo departamento vadovas
Rusijos užsienio valiutos atsargos pirmą kartą viršijo 650 mlrd. JAV dolerių, pranešė Centrinis bankas. Tai pasiekė naują istorinį rekordą.
„Užsienio valiutos atsargos 2025 m. kovo 21 d. siekė 650,4 mlrd. USD. Per vieną savaitę atsargos padidėjo 8,5 mlrd. USD arba 1,4 proc., visų pirma dėl teigiamo perkainojimo “, – teigiama banko pranešime.