Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-28 |
Penktadienio vakare Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos muzikiniame teatre įvyko tradicinė „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija. Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisijai iš viso buvo pateikti 93 pretendentai į šį garbingą titulą. Tarp jų buvo ir aštuoni klaipėdiečių kūrėjų arba uostamiesčio teatruose kitų menininkų sukurti darbai ir vaidmenys.
Skirtingai nei praėjusiais metais, šiemet tarp klaipėdiečių „Auksinis scenos kryžius“ atiteko tik vienai – kostiumų dizaino nominacijai. Apdovanojimą atsiėmė Liucija Kvašytė, sukūrusi kostiumus Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Sugrįžimas“ .
Dmitrijaus Matvejevo ir Algirdo Kubaičio nuotr.
Vakarą vedė klaipėdietės aktorės Digna Kulionytė ir Marija Žemaitytė, kurioms ceremoniją, t.y. vokus jau pačioje vakaro pradžioje sumaišė klaipėdietis menininkas Benas Šarka, tad vakare neatsitiktinai vyravo atsitiktinumų ir dėsningumų naratyvas. Renginio režisierius – Dalius Abaris.
Daugiausiai apdovanojimų už 2024-ųjų darbus pelnė vilniečiai ir kauniečiai.
Pradedančiojo menininko kategorijoje nugalėjo Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Technologijjų dizainio nominacijoje nugalėjo Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Be to, šis spektaklis laimėjo ir geriausios režisūros (rež. Lukasz Twarkowski), ir geriausios scenografijos (scenografas Fabien Lédé) nominacijas.
Muzikos kategorijoje „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Mantui Mockui už muziką spektakliui „Atidaryk duris“ Kauno dramos teatre.
Geriausiomis lėlių teatro menininkėmis pripažintos vengrė Kata Csato ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“ Vilniaus „Lėlės“ teatre.
Geriausia 2024 m. dramaturge pripažinta Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o geriausia moters – Motinos vaidmens – atlikėja tame pačiame spektaklyje pripažinta Vitalija Mockevičiūtė.
Spektaklio vaikams ir jaunimui nominacijoje nugalėjo Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“ Keistuolių teatre.
Geriausiu nepagrindinio vyro vaidmens atlikėju pripažintas Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“ Valstybiniame jaunimo teatre.
Jo Kijeve, Nepriklausomybės aikštėje įrašytą vaizdo įrašą teko kartoti, nes pirmą kartą jis buvo parodytas be garso, nors Benas Šarka jį ekspromtu išradingai pakomentavo.
Tuo metu geriausia nepagrindinio moters vaidmens atlikėja tapo 84 metų scenos veteranė iš Šiaulių dramos teatro Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“.
„Auksinis scenos kryžius“ kaip geriausiai baleto solistei atiteko Julijai Stankevičiūtei už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o geriausia šokėja pripažinta Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“ (Kauno šokio teatras „Aura“).
„Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausia operos solistė apdovanota Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“ ir Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Už geriausią vyro vaidmenį „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ Vilniaus senajame teatre. Tai pirmasis lietuvių kalba sukurtas spektaklis buvusiame Rusų dramos teatre.
Už geriausią choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“ (Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“) „Auksinis scenos kryžius“ atiteko Lukui Karveliui.
Mažos formos spektaklio nominacijoje nugalėjo Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“, VšĮ „Tolyn Gilyn“.
Boriso Dauguviečio auskaras už inovatyvias iniciatyvas, dirbant su kurčiaisiais, įteiktas Dominykui Vaitiekūnui.
Padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus įteikta žinomai teatro ir kino aktorei Reginai Varnaitei, kuri ceremoniją stebėjo namuose per LRT. „Auksinį scenos kryžių“ močiutei į Kauną nuveš į Klaipėdą atvykęs jos anūkas su šeima.
Vakaro metu nuotaiką kūrė ne tik jos vedėjai, bet ir Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Adrija Čepaitė. Buvo atlikta šokio kompozicija iš Klaipėdos muzikinio teatro spektaklio pagal Antano Jasenkos muziką „Legenda“(rež. Gaj Žmavc) bei ištrauka iš Philipo Glasso operos „Kelionė“
„Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos vaizdo įrašą rasite čia.
Parašykite komentarą