Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-05 |
Gyvenimas žiemą nešildomuose butuose, ignoruojami prašymai dėl butų remonto – tokios 1952-ųjų Klaipėdos gyvenamojo fondo realijos yra užfiksuotos Vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Žiemą gyveno be šilumos
1952-ųjų sausio pradžioje priimtas VK sprendimas rodo, jog kai kurie klaipėdiečiai tuo metu gyveno ir nešildomuose butuose. Miesto valdžia tada išdėstė, jog M. Melnikaitės g. (dabar – I. Kanto) 2-ajame name gyvenę Statybos valdybos darbuotojai nemokėjo nuompinigių, čia buvo sugedusi šildymo sistema.
VK nurodė Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Vileriui perimti šį namą savo balansan ir pradėti rinkti iš jo gyventojų nuompinigius. Statybų valdybos viršininkui drg. Kapustinui buvo nurodyta per dešimt dienų suremontuoti namo šildymo sistemą bei perduoti ją Miesto gyvenamojo fondo valdybai. Nuo tada drg. Vileris buvo įpareigotas iš gyventojų pradėti rinkti ir mokesčius už šildymą.
Drg. Kapustinas kartu su Prekybos valdybos, kuri irgi eksploatavo šį namą, vadovu drg. Arkadijumi Lichtinštainu buvo įpareigoti išvalyti kiemą, kad jame neliktų šiukšlių ir nešvarumų, susikaupusių nuo šių organizacijų įsikūrimo šioje vietoje.
Prie patrankos – naujas namas
1952-ųjų sausį VK priėmė sprendimą ir dėl naujo gyvenamojo ploto statymo pietinėje Lenino (dabar – Lietuvininkų) aikštės pusėje.
„Skirti Miesto komunaliniam ūkiui apie 1750 kv. m ploto žemės sklypą Montės g. 50, Lenino aikštės kampas, kartu su ten esančiu Lenino g. namu“, – rašoma šiame sprendime.
VK kartu įpareigojo Miesto komunalinio ūkio vedėją drg. Medinską šioje vietoje gyvenamojo namo statybas pradėti ne vėliau kaip pirmą 1953-iųjų ketvirtį.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šiame sklype stovintis namas (dabar – Herkaus Manto g. 44) buvo pastatytas 1957 metais.
Tą pačią dieną tokiam pačiam tikslui buvo paskirtas ir sklypas Jūrų prekybos uostui, norėjusiam pastatyti triaukštį 27 butų namą. Uostininkams atiteko apie 2000 kv. m ploto sklypas J. Janonio g. 12. Uosto vyriausiasis inžinierius drg. Perkovskis buvo įpareigotas tokias statybas čia pradėti anksčiau – dar tų pačių metų antrą ketvirtį.
Pastarojo įpareigojimo uostininkai, ko gero, laikėsi – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomoje nuotraukoje, datuotoje 1952-aisiais, užfiksuotos šio namo statybos.
O Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad triaukštis J. Janonio gatvės daugiabutis, šiuo metu turintis 14-ąją numerį, buvo pastatytas 1953 metais.
Po keleto savaičių, reaguodamas į tai, kad Statybos valdyba ir „Baltijos“ laivų statykla nevykdė joms dar 1951-ųjų liepą duoto įpareigojimo atstatyti Pergalės (dabar – Tiltų) g. 41 buvusius namus su parduotuvių patalpomis, VK nusprendė šias pastatų konstrukcijas perduoti fabrikui „Aušra“.
Vyriausiajam miesto architektui Kostui Černiauskiui buvo nurodyta ne tik pažymėti perduodamo sklypo ribas, bet ir nurodyti, kurie kiemo pusėje buvę priestatai turėjo būti nugriauti. „Aušros“ direktorius drg. Karelinas įpareigotas rekonstrukcijos darbus pradėti ne vėliau kaip antrą tų metų ketvirtį.
Dar po savaitės žemės dviejų butų namo iš surenkamų skydinių konstrukcijų statybai gavo ir Valstybinės draudimo įstaigos („Gosstrach“) Klaipėdos srities valdyba. Tam reikalui buvo paskirti sklypai Verpėjų g. 9 ir 11, kurių plotas siekė 1200 kv. m. Tokias statybas „Gosstrach“ valdytojui drg. Kasperavičiui buvo nurodyta pradėti per mėnesį.
Nuskausmino namų valdybos direktorę
1952-ųjų kovą VK priėmė sprendimą dėl padėties 42-ojoje namų valdyboje, kuriai vadovavo drg. Bartkevičienė.
Miesto valdžia konstatavo, jog nuo metų pradžios iki kovo 15-osios ši namų vadyba nebuvo surinkusi 3889 rublių nuompinigių, įsiskolinimas vis augo – sausio 1 d. jis siekė 1328, po mėnesio – 2260 rublių. Be to, atlikus patikrinimą, remiantis inventorizacine knyga buvo nustatyta, kad apmokestintas ne visas šiai valdybai priklausęs gyvenamasis plotas.
Taip pat buvo išsiaiškinta, kad šiai valdybai apie 100 nuomininkų buvo pateikę prašymus atlikti einamuosius remontus jų butuose, tačiau drg. Bartkevičienė jokių priemonių dėl to nesiėmė, nors tokių remontų planas nebuvo vykdomas.
„Yra faktų, kad Miesto butų valdyba yra apgaudinėjama gyventojų registracijos klausimu. Pavyzdžiui, buvo išduota pažyma, jog pilietis Malakauskas S. A. neva gyvena Priestočio g. 2, nors faktiškai šiuo adresu toks pilietis negyveno ir negyvena“, – rašoma šiame sprendime.
Žinia, be tokios „propiskos“ žmogus sovietmečiu negalėjo teisėtai įsikurti ar dirbti kitame mieste, ji buvo būtina ir norint gauti medicininę priežiūrą, švietimo paslaugas ar net maisto korteles, galiausiai tokia registracijos sistema padėjo KGB ir milicijai sekti gyventojų judėjimą, kovoti su „nepageidaujamais“ asmenimis.
Už tokius pažeidimus VK nusprendė drg. Bartkevičienę gerokai pažeminti pareigose – pervesti į kiemsarges. Būsimajai naujai vadovybei buvo nurodyta greitai imtis priemonių einamojo remonto organizavimui ir likviduoti nuomininkų skolas.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Vat,kad mūsų valdžiasnukius,taip į kiemsargius,ane Nausėda?
Palengvėjo?