Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-20 |
Savo kadenciją Vašingtono Baltuosiuose rūmuose prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo lygiai prieš mėnesį – sausio 20-ąją. Ir šis laikotarpis rodo, kad, ko gero, nuobodu nebus. Pati D. Trumpo užsienio politikos pradžia buvo jo grasinimai Danijai (dėl Grenlandijos), Meksikai bei Kanadai (dėl migracijos srautų ir narkotikų kontrabandos), Panamai (dėl to, kad JAV suręstą kanalą esą ima valdyti Kinija) Kinijai, Europos Sąjungai. Paskutinėmis dienomis naujasis JAV lyderis iš tribūnų bei socialiniuose tinkluose stačiai plūsta Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį.
Neutralūs politikos stebėtojai dėl to nenustoja raminę: esą reikia mažiau kreipti dėmesį į tai, kad D. Trumpas sako, o ką daro.
Galėtume pasinaudoti šiuo patarimu aptardami vieną jo retorikos aspektą, kurį Lietuvoje už dėmesio ribos dažniausiai palieka ir JAV lyderio garbintojai, ir nekentėjai. Vienas pirmųjų konkrečių D. Trumpo veiksmų buvo vykdomaisiais įsakais įvesti 25% importo muitai prekėms iš Meksikos bei Kanados. Dėl ko kilo tam tikro nerimo abiejose šalyse. Priežastis paprasta – po vadinamosios NAFTA sutarties (liet. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimas) palengvėjo prekybos tarp JAV, Meksikos bei Kanados. Savaime suprantama, kad į galingiausiųjų pasaulio šalių klubą (G-7) įeinančios Kanados ekonomika gamina aukštųjų technologijų produkciją, kurią gauti suinteresuota ir JAV pramonė. Yra duomenų, esą JAV importas iš Meksikos pernai jau pralenkė JAV importą iš Kinijos.
D. Trumpui tai nepatinka, jam, ko gero, atrodo, kad kaimynės gauna daugiau naudos už JAV. Tačiau vienu klausimu jis gali nelauktai susimauti. Reikalas tas, kad 2024 m. 52 proc. į Ameriką importuotos žalios naftos buvo įvežta iš Kanados – maždaug 4,5 mln. statinių (barelių) kasdien. Visų kitų šalių – naftos tiekėjų rodikliai keliskart kuklesni. Abi šalis jungia itin išplėtota naftos perdavimo infrastruktūra, kurios vamzdynais klampi kanadietiška nafta teka į JAV refinerijas (perdirbimo gamyklas), kurios technologiškai pritaikytos į šviesiuosius produktus perdirbti būtent tokios rūšies žaliavą.
Visai nesniai kanadiečiai baigė plėsti naują magistralę, kuri vadinama „Trans Mountain pipeline“ (liet. Vamzdynas skersai kalnų) šalies pietvakarinėje dalyje, kurios galutinis taškas yra visai šalia Vankuverio miesto, pasienyje su JAV. Planuota, kad didžioji dalis per tris Ramiojo vandenyno pakrantėje pastatytus terminalus eksportuojamos naftos tanklaiviais bus plukdoma į JAV gamyklas Kaliformijos valstijoje. Modernizuoto vamzdyno ir terminalų pajėgumas – apie 890 tūkst. naftos statinių per dieną.
25 proc. dydžio muitai kanadiečių naftą atitinkamai gali pabranginti ir ji JAV rinkoje gali tapti nekonkurencinga. Viena vertus, D. Trumpo administracijai tektų laužyti galvą, kuo žaliavą iš Kanados pakeisti, be to atnaujinant bei pritaikant refinerijas. Taip pat reiktų sugalvoti, ką paaiškinti JAV piliečiams, jei kuro galonai degalinėse taip pat pabrangti ketvirtadaliu.
Teoriškai būtų galima svarstyti, kad JAV išgelbėtų vietos naftos ištekliai, tačiau kad jų atitinkamos galimybės išaugtų ligi pramoninių rodiklių, analitikų požiūriu, gali trukti iki poros metų. O kanadiečiai laukti esminės malonės, regis, neketina. Jiems šiek tiek nusibodo skirtingų JAV administracijų veiksmai, kuriuos, verslo požiūriu, sudėtinga prognozuoti. Joe Bideno administracija kanadietiškos naftos įvežimą ribojo dėl „žaliosios darbotvarkės“. D. Trumpas dabar – išvis nežinia dėl ko.
Dėl to šioje smėlio dėžėje 2024 m. gegužę atsirado Kinija, kuri kanadiečių naftininkams pasiūlė dėl sunkiai prognozuojamų aplinkybių JAV rinkoje dalį naftos per Vankuverio apylinkių terminalus nukreipti ne į Kaliforniją, o Kiniją. Per šį laikotarpį pusė modernizuoto vamzdyno pajėgumo dirbo jau nebe JAV, o Kinijos rinkai. Antroji pasaulio ekonominė galybė yra itin suinteresuota plėsti žaliavų tiekėjų sąrašą ir nepriklausyti nė nuo vieno jų – Saudo Arabijos, Irano, Rusijos ir kt. Per daugiau nei pusmetį į Kiniją iš Kanados buvo išplukdyta naftos už daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių. Kinai moka laiku ir geresnę kainą nei amerikiečiai.
Kitaip tariant, D. Trumpas savo retorika gali rimtai prisižaisti. Maždaug taip, kaip Europoje prisižaidė rusų „Gazprom“.
Parašykite komentarą