Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-26 |
Kol Seimas vis dar sprendžia dėl pokyčius išduodant leidimus dirbti su nepilnamečiais, kai kuriems mokytojams dėl tokių leidimų tenka kreiptis ir į teismus.
Klaipėdos apylinkės teismas šį mėnesį patenkino pedagogo prašymą dėl dar sovietmečiu už smulkią vagystę užsidirbto teistumo, kuris pasikeitus įstatymui dabar jau trukdė dirbti su vaikais. Tokį pedagogo prašymą palaikė ir prokuroras.
Jaunystės klaida galėjo kainuoti darbą
Nuo praėjusio lapkričio visi dirbantys ar planuojantys dirbti su vaikais privalo turėti teisėto darbo su vaikais QR kodą, patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio ar kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Darbdaviams numatyta, kad jie turi patikrinti visus tokius pas juos dirbančius asmenis iki balandžio 30 d.
Minėtojo mokytojo vardu prašymą teismui surašiusi advokatė Asta Mačernytė dėstė, jog dar 1986 m. už atvirąją vagystę nuteisto jos kliento veika turėtų būti perkvalifikuota į lengvesnę pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, nes tarybiniais laikais priimtas nuosprendis, kurio teistumas išnykęs, dabar trukdo tęsti darbą su vaikais – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo nurodęs, kad QR išduoti šiam asmeniui negali.
Anot advokatės, po veikos perkvalifikavimo vyras būtų teistas už apysunkį nusikaltimą. Jos prašyme tai pat akcentuota, jog jokių kitų nusikaltimų pedagogas daugiau nėra padaręs, charakterizuojamas vien teigiamai, turi daug diplomų ir padėkų. O minėtąjį nusikaltimą – gatvėje iš moters pavogė daiktų ir pinigų – padarė būdamas labai jaunas ir neblaivus.
Tokį prašymą palaikė ir prokuroras Kazys Grigaitis, pasak kurio, susiklostė gyvenimiška situacija – išnykęs teistumas iki šiol nebuvo kliūtis žmogui dirbti.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Eglė Žakevičiūtė nusprendė, jog toks prašymas yra tenkintinas. Anot teismo, šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso redakcija iš tiesų švelnina nuteistojo teisinę padėtį tuo, jog jo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip apysunkis tyčinis nusikaltimas. Tad laikytina, kad vyras yra nuteistas už apysunkį nusikaltimą, už kurį jam teistumas išnykęs.
Tokia nutartis dar galėjo būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, bet niekas to nepadarė ir ji įsigaliojo.
Planuoja pakeitimus
Naujienų agentūra ELTA antradienį skelbė, jog Seimas yra linkęs palaikyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės siūlymą iki rugsėjo atidėti pokyčius išduodant leidimus dirbti su nepilnamečiais. Pasak ministrės, tokiu būdu siekiama, kad Seimas spėtų priimti parlamentarų siūlomus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus.
Prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Igno Vėgėlės siūlomiems įstatyminiams pakeitimams liberaliau išduoti leidimus dirbti su vaikais.
Pritarus R. Žemaitaičio projektui, su nepilnamečiais negalėtų dirbti tik už seksualinius nusikaltimus teisti asmenys. Tuo metu asmenims, nuteistiems už kitokio pobūdžio nusikaltimus, kurių teistumas yra išnykęs, tokia galimybė būtų sugrąžinta.
I. Vėgėlė siūlo, kad su nepilnamečiais dirbti negalėtų smurtinius nusikaltimus atlikę asmenys. Be to, jis ragina atsisakyti šiuo metu įteisintos praktikos išduoti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Prieš siūlymams grįžtant į plenarinių posėdžių salę, juos dar turės svarstyti Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.
INFORMACIJA
Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą gresia nuo 300 iki 500 eurų, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bauda. Didesnė bauda grės tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.
Iki šių metų kovo 20 d. toks dokumentas nebuvo išduotas 45 už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Iš viso per šį laikotarpį QR kodus gavo apie 204 tūkst. žmonių, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika.
„Neišduotų QR kodų iki šios dienos yra 697. (…) Iš viso yra 45 atvejai iš tų 697, kai žmonės turėdami teistumą už seksualinius nusikaltimus, tame tarpe už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, vis tiek bandė gauti tą QR kodą. Iš to galima tikrai daryti prielaidą, kad anksčiau jie ir dirbo su vaikais, kai nebuvo to QR kodo ir tas patikrinimas nebuvo toks stiprus ir struktūruotas“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje teigė ministerijos atstovė Kristina Stepanova, kurią cituoja ELTA.
Anot jos, QR kodų taip pat negavo žmonės, kurie turi teistumą dėl nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis – tokių asmenų šiuo metu yra 82. Kodo taip pat negavo 30 asmenų, teistų už kontrabandą, 25 – už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dar 9 negavo leidimo dirbti su vaikais, kadangi buvo teisti už nužudymus. 2 asmenys negavo QR kodo, nes prasikalto užsiimdami prekyba žmonėmis.
Parašykite komentarą