Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-19 |
Šimto metų senumo dokumentai rodo, kad ir prabėgus porai metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos kai kuriuos mažlietuvius pykdė net ir žodžiai apie susijungimą į „vieną bendrą tautos kūną ir vieną bendrą per amžius nedalomą valstybę“.
Aistras kėlė ir garbės reikalai – sprendimas dalyvavusius krašto prijungimo procese įvertinti skirtingo laipsnio apdovanojimais.
Sveikinimas premjerui įžiebė aistras
1925-ųjų vasario 13-ąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje aprašė diskusijas, kilusias Klaipėdos krašto lietuvių organizacijų sąjungos valdybos posėdyje. Jas iššaukė šios valdybos vardu „Klaipėdos žiniose“ prieš savaitę paskelbtas sveikinimas naujam premjerui Vytautui Petruliui, iki tol buvusiam finansų ministru.
„Didei gerbiamasis p. Ministeri Pirmininke. Su džiaugsmu ir pasitenkinimu sutikome žinią, kad Jūs paėmėte ant savo pečių pirmojo valstybes tarnautojo – Ministerio Pirmininko – pareigų ir atsakomybės naštą. Jūs esate mums Klaipėdiškiams artimesnis už visus kitus, kurie savo rankose laikė valstybės vairą, ir geriau pažystate mūsų kraštą ir žmonės, mūsų džiaugsmus, vargus ir rūpesnius Todėl mes Jus širdingai sveikinam, linkėdami Jums ko geriausio pasisekimo, idant Jūsų darbas išeitų visos besikuriančios mūsų tėvynės gerovei. Ypatingai mes išreiškiame viltį, kad Jums kaip reikiant pabojant atskirus mūsų kraštelio reikalus, labiau pavyks nutrumpinti laikotarpį susiliejimo abiejų kraštų lietuvių į vieną bendrą tautos kūną ir vieną bendrą per amžius nedalomą valstybę. Ir einant Jūsų veikimui tais keliais, mes iškilmingai pasižadame, visomis mūsų pajėgomis Jus remti“, – buvo rašoma šiame sveikinime.
Pasak gubernatoriaus, „nekuriems nepatiko išsireiškimas „susiliejimai abiejų Kraštų lietuvių į vieną bendrą tautos kūną“, nes pastarųjų nuomone, tai prieštaravo krašto autonomijai.
Vasario 16-osios proga – stalai su „dieviškomis žegnonėmis“
Tarp vasario 18 dienos įrašų yra ir gubernatorius pastraipa, kurioje jis išdėstė, kad Vasario 16-osios proga buvo surengęs Lietuvių klube rautą (iškilmingą kviestinį pokylį), į kurį buvo pakvietęs 120 svečių – „krašto aukštesniųjų valdininkų bei visuomenės veikėjų“.
Laikraštis „Klaipėdos žinios“ buvo rašęs, kad nors tais metais Lietuvos valstybės atkūrimo diena Klaipėdoje buvo minėta be viešų iškilmių, „visgi įspūdingai“.
„Miestas buvo pasipuošęs vėliavomis. Savo šalies vėliavas buvo iškišę ir visi svetimų valstybių konsulai Klaipėdoje. Gražiausiai buvo papuošta (vėliavomis, girlandomis ir šviesomis) Pašto rūmai. Pietums buvo iškilmingos pamaldos kareiviams, kurie, kaip paprastai, su muzika traukė per miestą. Parado betgi nebuvo, nors tai miestiečiams būtų buvę įdomu matyti“, – rašė laikraštis.
Aprašė jis ir gubernatoriaus surengtą pokylį.
„Jauki draugingo ir širdingo subuvimo atmosfera tęsėsi nuo 9 val. vakaro iki 3-4 val. ryto. Neijokiomis tvarkos taisyklėmis nesivaržydami svečiai praleido čia tikrai malonias valandas. Kol visi su visais apsipažino, pasisveikino, jautėsi dar lyg koks etiketo šaltumas. Bet greit tai dingo ir tada jau tik linksmi, patenkinti veidai tebuvo matyti. Gausiai apkrauti visokiomis „dieviškomis žegnonėmis“ stalai viliote viliojo savęsp. Lietuvių Klubo ekonomai – bufeto valdytojai čia įrodė, ką jie gali pa gaminti svečiams patenkinti. O svečiai ir tikrai buvo patenkinti“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Apdovanojimai toliau kiršino
Tų metų vasario 16-ąją ataidėjo sausį prasidėjusi istorija, kai Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto noras viešai apdovanoti visus Klaipėdos sukilimo operacijos dalyvius, kurių dauguma buvo nevietiniai, įžiebė rimtą konfliktą.
„Šilutėje Gelbėjimo Komitetas dalino medalius sukilimo dalyviams ir „šiaip pasidarbavusiems už lietuvystę“. Buvo daug neužsiganėdinimų, net viešo medalių grąžinimo su išsitarimu: „pakabinkit NN dar ir iš kitos pusės“, nes pirmos rūšies medalį gavo Vanagaičio žmona ir kelios panelės“, – dienoraštyje rašė Jonas Polovinskas-Budrys
„Lietuvos žinios“ ta proga rašė, kad Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas jau seniai „buvo sumanęs išleisti tam tikrus ženklelius-medalikėlius, kurie būtų įteikiami visiems šiuo ar tuo tam didžiam įvykiui prisidėjusiems“, bet esą dėl lėšų stokos ir „kitų priežasčių“ šis sumanymas iki tol vis nebuvo įgyvendintas.
„Tik po 2 metų išsivadavimo sukaktuvių š. m. vasario 16 d. ženkleliai iškilminga ceremonija įteikti sukviestiesiems Klaip. Krašto gyventojams sukilimo dalyviams. Kitiems, nebuvusiems toj šventėj, bus išsiuntinėjami. Ženklai atmušti dvejopi: sidabriniai ir bronziniai, pirmieji įteikiami labiau pasižymėjusiems, stovėjusiems atvadavimo pryšaky. Ženklai yra trikampiai, vienoj pusėj L. S. S. ženklas su valstybine Vytim karūnėlėj ir ženklo pakraščiais parašu: „Vyr. Maž. Lietuvos Gelbėjimo Komitetas“. Kitoj pusėj Klaipėdos jūrų švyturys su Klaipėdos miesto herbu karūnėlėj ir ženklo kraštuose parašu: „Klaipėda, 1923 m. sausio 15 d“. Sidabriniai ženklai nešiojami ant Maž. Lietuvos tautinės juostelės: žalia balta raudona, bronziniai ant žalios juostelės. Ženklai masyviniai, sveria kokius 40 gramų, išžiūri originaliai ir dailiai“, – informavo dienraštis.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Medalių buvo dvi laidos, pirmoji su elniu, antroji su briedžiu. Klaipėdos krašte mažlietuviai briedžius vadino elniais, kaip latviai,.