Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-11 |
Dalyvaujamasis biudžetas – tai moderni ir į gyventojų poreikius orientuota iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – įtraukti miesto gyventojus ir bendruomenę į miesto valdymą, sprendimų priėmimą ir biudžeto formavimą. Tai yra procesas, kai gyventojai siūlo, svarsto ir balsuoja dėl miesto lėšomis finansuojamų idėjų/projektų, gerinančių gyvenamąją aplinką. Pavyzdžiui, miesto infrastruktūros gerinimas, viešųjų erdvių kūrimas, bendruomeninių iniciatyvų skatinimas ir kitokios veiklos. Tai ne tik skatina aktyvų pilietinį įsitraukimą, bet ir padeda kurti glaudesnę, vieningą miesto bendruomenę.
Tačiau Klaipėdos miesto dalyvaujamasis biudžetas neabejotinai kelia klausimų ir neretai – nusivylimo. Šių metų dalyvaujamojo biudžeto etape Klaipėdoje buvo pateiktos 24 projektų idėjos, bet tik 7 iš jų buvo pripažintos tinkamomis pateikti visuomenės balsavimui. Likusios 17 projektų idėjos buvo atmestos per administracinį arba darbo grupės vertinimo etapą, dažniausiai nurodant neatitikimą Klaipėdos miesto gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašui. Šis atrankos rezultatas kelia susirūpinimą ir klausimą, ar visos atmestos projektų idėjos tikrai neatitiko nuostatų, o gal atrankos kriterijai yra pernelyg griežti arba interpretuojami subjektyviai.
Tarp atmestų projektų yra Paupių bendruomenės pasiūlyta idėja „Bendruomenės namai Paupiuose“. Ši projekto idėja buvo atmesta su paaiškinimu, jog „nėra bendro naudojimo objektas, orientuotas tik siaurai grupei. Savivaldybė kreipsis į Klaipėdos valstybinę kolegiją dėl erdvės bendruomenei suteikimo“.
Atsakymas gyventojams sukėlė diskusijų, nes idėjos iniciatoriai kaip tik teigia, jog idėjos tikslas – sukurti erdvę, kuri tarnautų ne tik Paupių rajono gyventojams, bet ir kitoms Klaipėdos miesto vietos bendruomenėms. Bendruomenės namuose vyktų edukacijos, kultūriniai ir socialiniai renginiai, kurie skatintų piliečių iniciatyvą, stiprintų bendrystę ir t.t.
Pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą tvarką gyventojų iniciatyvų projektai turi atitikti kelis pagrindinius kriterijus: jie turi būti teisėti, atitikti tinkamumo nuostatus, neviršyti nustatyto biudžeto. Tačiau šiuose nuostatuose nėra numatytas projekto idėjoje konkrečios žmonių grupės skaičius, kuris turi tuo naudotis. Paupių bendruomenės projekto idėja atitiko visus būtinus reikalavimus, tačiau buvo atmesta, remiantis darbo grupės t.y. savivaldybės valdininkų sugalvota „siaura grupė“ interpretacija.
Tai, kad Savivaldybė siūlosi pati kreiptis dėl erdvės iš Klaipėdos valstybinės kolegijos, taip pat kelia klausimų. Visiems žinoma, jog minėta kolegija planuoja pastatų pardavimą, todėl tikėtina, kad ši erdvė ateityje bendruomenei nepriklausys.
Pastaruoju metu Klaipėdos miesto valdininkai itin aktyviai kalba apie būtinybę skatinti vietos bendruomenių įsitraukimą į miesto valdymą, gražinimą. Tačiau projekto idėjos „Bendruomenės namai Paupiuose“ atmetimas tik parodo, kad miesto savivaldybė stabdo Klaipėdos miesto vietos bendruomenių aktyvią veiklą. Kažin ar ir gerb. Klaipėdos meras pritaria tokiam darbo grupės sprendimui?
Neturėdami tinkamos erdvės susirinkimams, projektų įgyvendinimui, diskusijoms, edukacijoms, mokymams ir pan., vietos bendruomenės susiduria su dideliais iššūkiais, siekdamos aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą ir gražinimą. Galbūt būtent tai ir yra kai kurių savivaldybės atstovų tikslas?
Kitas pavyzdys Melnragės bendruomenės daugiafunkcijnė sporto aikštelė Melnragėje. Pažymėtina, kad sporto aikštelės projektas jau buvo praeitais metais perėjęs pirminę atranką ir tada atitiko visus kriterijus, todėl šiemet naudotas argumentas esą trūksta techninių sprendimų, kelia klausimų dėl proceso skaidrumo. Jei buvo pastebėti trūkumai, bendruomenėms ar klaipėdiečiams turėjo būti sudaryta galimybė juos pašalinti, o ne atmesti projektus be jokio įspėjimo. Melnragės bendruomenės nariai taip pat atkreipia dėmesį į vėluojančius atrankos rezultatus – jie visuomenei buvo paskelbti dešimt dienų pavėluotai, o projektų vertinimas truko beveik du mėnesius. Nepaisant ilgo proceso, su projekto rengėjais dėl tariamų trūkumų nebuvo susisiekta ir nebuvo sudaryta galimybė patikslinti projektus.
Tik 7 projektų idėjos iš 24, pasiekę balsavimo etapą, palieka daug gyventojų klausimų, ar visos atmestos projektų idėjos iš tiesų neatitiko kriterijų. Savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto svetainėje nurodoma, kad neatitinkantys projektai pažymimi kaip netinkami, pateikiant konkrečias priežastis. Tačiau kai kurių projektų neatitikimai kelia abejonių. Gyventojų dalyvavimas sprendimų priėmime ir idėjų vertinimo procesas turi būti skaidrus, objektyvus, o tokie sprendimai, kaip Paupių bendruomenės projekto idėjos atmetimas, suformuoja nuomonę, kad vertinimas ne visada yra objektyvus ir skaidrus.
Dalyvaujamasis biudžetas turėtų skatinti gyventojų įtraukimą ir atsakomybę už savo miesto gerovę. Tačiau šio proceso sėkmė labai priklauso nuo to, kiek jis iš tikrųjų atveria galimybes visoms gyventojų grupėms. Gyventojų pasiūlymų atmetimas, grindžiant juos subjektyviais vertinimais, gali silpninti pasitikėjimą dalyvaujamuoju biudžetu ir slopinti klaipėdiečių ar vietos bendruomenių įsitraukimą. Gyventojai bei Klaipėdos miesto vietos bendruomenės tikisi, kad jų idėjos bus vertinamos skaidriai, aiškiai ir pagal aiškiai numatytus kriterijus, o miesto gyventojai galės spręsti, kurios idėjos yra vertos įgyvendinimo balsuojant už labiausiai jiems patinkančią. Tokiu būdu būtų stiprinama demokratija, pasitikėjimas dalyvaujamaisiais procesais ir kuriama tikroji miesto bendruomenė.
Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvaujamam biudžetui skyrė 200 tūkst. eurų, kai tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybė – 400 tūkst. eurų, Vilniaus m. savivaldybė – 1 mln. Šių lėšų didelis skirtumas verčia galvoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nepasitiki savo gyventojais, kurie siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus, kuriuos savivaldybė vėliau turi įgyvendinti.
gaunasi, kad savivaldybėje dirbantys tarnautojai už žmones nusprendžia kas jiems tinka ir ko jiems reikia. Kažkaip neskaidriai ir neprofesionaliai, o uždarame nuo žmonių rate.
Rajone daug paprasčiau pateikti idėją. Net kainininkai su preliuminariomis kainomis parašyti. Klaipėdoje kaip visada, biurokratai nieko nedirbs, tegu gyventojai aukoja laiką ir projektuoja nemokamai. Miestas, kuriame tik nusenti…
Straipsnyje labai teisingai parašyta: atitinki kriterijus , bet valdininkai sugalvoja nereglamentuotų savų kriterijų… Susitvarko kaip jiems reikia :-(. Vietos bendruomenės bus „vegetavimo” stadijoje, kol neturės savo kampo (patalpų), kur galėtų susirinkti, vykdyti projektus, laikyti bendruomenei priklausančias priemones ir pan. . LR Vidaus reikalų ministerija skelbia „Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas savivaldybei kartu su bendruomene susitarti dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus (sprendimus), kuriuos savivaldybė vėliau įgyvendina. Tai abipusiu pasitikėjimu grįstas savivaldybės išteklių valdymas, kuomet į vietos savivaldos klausimų sprendimą praktiškai įtraukiami savivaldybės gyventojai.” Klaipėdos m. savivaldybė po tokių „sprendimų” praranda gyventojų pasitikėjimą.
Bandžiau pildyti psiūlymo paraišką. Tik dirbantis savivaldybėje gali ją užpildyti arba su specialistų pagalbą, nes reikalaujama daug techninių duomenų ,kurie prieinami tik specialistams. Tad – tai tik valdiškas fintas. T,y. dengiamasi ,bet daroma ką nori savivaldybė.