Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-30 |
Prabėgus septyneriems socializmo statybos Klaipėdoje metams vietinei valdžiai vis dar nebuvo pavykę išspręsti duonos kokybės ir jos stokos problemų. Ne ką geriau sekėsi ir su bulvėmis. O dėl prasto maisto tiekimo kentėjo ir patys mažiausi to meto klaipėdiečiai.
Tokios realijos užfiksuotos Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Tinkamai nemaitino net mažųjų
1951-ųjų gruodį VK konstatavo, kad paskutiniais mėnesiais vaikų ugdymo įstaigoms maisto tiekimas vyko su trukdžiais. Joms vis trūkdavo miltų, cukraus, sviesto, kruopų ir kitų produktų, tad vaikai darželiuose ir lopšeliuose kartais likdavo visiškai nepamaitinti.
VK savo sprendime pabrėžė, kad kontroliuoti, kaip maitinami mažieji klaipėdiečiai turėję Sveikatos skyriaus inspektorė drg. Sozinova, Liaudies švietimo skyriaus inspektorė ikimokykliniam ugdymui drg. Balakina bei kai kurie darželių ir lopšelių vedėjai nusišalino nuo tokių pareigų vykdymo visus rūpesčius palikdami tik ūkvedžiams ir virėjams.
Reaguodamas į tokią situaciją VK įpareigojo Prekybos valdybos vadovą drg. Arkadijų Lichtinštainą laiku ir pagal normas tiekti patvirtintiems darželių ir lopšelių racionams reikalingus maisto produktus. Taip pat buvo nurodyta, kad pieno kombinato bazė su kiekviena tokia įstaiga individualiai susiderintų pieno teikimo grafiką. O minėtosios dvi inspektorės buvo įpareigotos kontroliuoti maitinimo organizavimą ikimokyklinėse įtaigose.
Bulvės vis pūdavo
Po mėnesio VK jau teko rūpintis bulvėmis, paliktomis ilgalaikiam saugojimui. Miesto valdžia konstatavo, kad prekybinės miesto organizacijos nepaisė jos 1951 m. rugsėjį ir lapkritį patvirtintų realizacijos planų. Iš 480 tonų, patvirtintų spalio-gruodžio mėnesiams, buvo realizuota tik 150 tonų arba 31,2 proc.
VK konstatavo, kad Prekybos valdybos vadovas drg. A. Lichtinštainas nesuorganizavo plačios prekybos bulvėmis „darbininkiškuose“ miesto rajonuose ir turguje, jas pardavinėjo tik vienintelėje parduotuvėje visame mieste. Negana to, parduoti buvo atvežamos nestandartinės, pradėjusios pūti, mechaniškai pažeistos bulvės.
„Dėl to gyventojai nepirko bulvių valstybinėje prekyboje, o buvo priversti tai daryti turguje ir permokėti“, – dėstyta VK sprendime.
Taip pat miesto valdžia konstatavo, jog trijų ilgalaikiam saugojimui paliktomis bulvėmis turėjusių rūpintis organizacijų vadovybė dėl to „neparodė nė mažiausio rūpesčio“. Gruodžio 21-22 dienomis atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog sugedo nuo 31 iki 44,5 proc. bulvių. Taip buvo nutikę dėl to, kad bulvės buvo saugomos neperrinktos, neišdžiovintos, su mechaniniais pažeidimais, saugyklos buvo perpildytos, nesilaikyta saugojimo režimo – nebuvo psichometrų, temperatūros matavimo grafikų, nebuvo palaikoma nuolatinė reikalinga temperatūra, bulvės nebuvo perrinkinėjamos, laiku nebuvo pašalinamos atliekos ir dėl to to susidarydavo antisanitarinė atmosfera.
Beje, lygiai tokią pačią situaciją VK buvo konstatavęs ir 1951-ųjų vasarį.
„Bulvės ilgam saugojimui buvo sudėtos neperrinktos, šlapios, žeminos. Pirmas jų perrinkimas buvo pradėtas tik vasarį. Jų saugojimo ir priežiūros režimo nepaisyta, neturėta psichometrų, temperatūrą sekė tik Gostorg“, – buvo rašoma aname sprendime.
Tad ir prabėgus metams VK vėl nurodė nedelsiant pradėti bulvių perrinkimą ir „forsuojančiais tempais“ jį užbaigti per dvi savaites bei vėliau užtikrinti tinkamą priežiūrą, kad bulvės nebepūtų.
A. Lichtinštainui buvo nurodyta nedelsiant organizuoti prekybą bulvėmis „darbininkiškuose miesto rajonuose“ ir išvardinti konkretūs taškai: M. Gorkio (dabar – Liepų), Bangų, Nemuno, Uosto gatvės bei turgus. Taip pat buvo „kategoriškai uždrausta“ prekiauti nekokybiškomis bulvėmis.
Dėl duonos kokybės ir stokos – eiliniai grūmojimai
Niekaip Klaipėdoje anuomet nepavykdavo išspręsti ir duonos kokybės bei užtikrinti tvarkingą jos tiekimą darbo liaudžiai.
1952-ųjų vasarį VK konstatavo, kad A. Lichtinštainas kartu su savo kolegomis iš Voentorg (drg. Rukšinu) ir Miesto žuvies kooperatyvo (drg. Raskopinu) „formaliai žiūrėjo į duonos tiekimą prekybai“ bei neskyrė šiam svarbiam klausimui reikiamo dėmesio. Pasak miesto valdžios, dėl to, kad duonos išvežiojimas buvo patikėtas „antraeiliams asmenims (ekspeditoriams)“, vis pasitaikydavo atvejų, kad parduotuvėse trūkdavo duonos ir tai sukeldavo „dirbtinį gyventojų pasipiktinimą“.
„Duonos kombinato direktorius drg. Štikovas nepadarė jokių išvadų iš ne kartą Vykdomojo komiteto priimtų sprendimų pagerinti duonos ir jos gaminių kokybę bei toliau kepa prastos kokybės duoną, ką patvirtina laboratoriniai tyrimai“, – rašoma VK sprendime.
Tokie reikalai sovietinės Klaipėdos valdžios dokumentuose buvo fiksuojami jau nuo 1946-ųjų.
„Kepamos duonos kokybė ypač bloga, miltai kepyklose nesijojami ir dėl to duonoje pasitaiko pašalinių daiktų. Iki šiol nepradėta kepti duonos gaminių mokykloms, ligoninėms ir vaikų darželiams”, – buvo rašoma 1946-ųjų VK sprendime.
1948-ųjų liepą miesto valdžia konstatavo, kad vykdyto patikrinimo metu buvo nustatyti 288 kg netinkamai iškeptos juodos duonos ir 7000 vienetų kitų kepinių. Priemaišų iškeptoje duonoje buvo 57,2 ir 48,2 proc., nors leistina norma buvo tik 40 proc.
„Yra skundų dėl duonoje randamų pašalinių daiktų (metalo, nuorūkų ir pan.). Tai rodo, kad Duonos gamykloje ir Duonos kombinate reikalai yra netinkami“, – buvo rašoma dokumente.
Beje, kai 1951-aisiais vėl buvo sprendžiama dėl duonos trūkumo ir antisanitarinio jos vežiojimo, VK buvo pareiškęs, kad kreipsis į prokuratūrą. Tikriausiai anuometiniai prokurorai buvo tarp VIP duonos kombinato klientų, kad drg. Štikovas galėjo nedaryti jokių išvadų.
Tad VK 1952-ųjų vasarį ir vėl grasino tiek drg. Štikovui, tiek visų prekybinių organizacijų vadovams, kad nepagerinus duonos kokybės ir neužtikrinus tinkamo jos tiekimo į parduotuves, jie bus patraukti „griežčiausiai atsakomybei“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą