Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-29 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais ir kitais šaltiniais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie tai, kas dėjosi Klaipėdos krašte prieš šimtą metų.
Apskrities gydytojas – prieš lietuvius vaistininkus
1925-ųjų sausio 27-ąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje rašė, kad jam „prisieina daug kovoti su medicinos inspektoriumi Dr. Huvve“.
„Jis yra slaptas patarėjas, turi daug ordenų ir, žinoma, didelis vokiečių nacionalistas. Jis jokiu būdu nenori įsileisti vaistininkų iš Lietuvos. Prieš jo norą man spiriant, Direktorija leido atidaryti Lietuvos piliečiams Klaipėdoje dvi vaistini ir priimti į kitas vaistines 3-4 tarnautojus-vaistininkus iš Lietuvos“, – rašė gubernatorius.
Apie sudėtingas vienos iš minėtų naujų vaistinių įkurtuves jis buvo rašęs sausio 7-ąją.
„Lapkričio mėnesyje Klaipėdoje atsidengė pirmoji lietuvių vaistinė (Centralienė Aptieka). Šiandien galutinai atlikti visi formalumai su leidimais“, – apie vaistininko Kazio Mažono ir pirklio Heseel Levi vaistinę tada rašė J. Polovinskas-Budrys.
Aprašydamas jos atidarymą laikraštis „Klaipėdos žinios“ buvo minėjęs, kad „valdiškoje revizijoje“ dalyvavo apskrities gydytojas p. Huve ir vaistinių inspektorius p. Smidt.
„Moderniškas vaistinis įrengimas ir geros kvalifikacijos personalas padarė į komisiją gero įspūdžio. Vaistinė pripažinta pilnai atsakanti visiems naujausių laikų farmacijos reikalavimams. <…> Kiek Klaipėdos visuomenė buvo suinteresuota naująja vaistine, matyt iš to, kad pirmų atidarymo dieną jau spėjo apsilankyti daug interesantų. Kai kurios Klaipėdos ponios naujai vaistinei net gėlių atsiuntė“, – tada dėstė laikraštis.
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad ši K. Mažono vaistinė Klaipėdoje veikė iki 1944-ųjų, kai jis pasitraukė giliau į Vokietiją.
„Dabar manoma suteikti leidymą Šilutėje atsidengti antrai vaistinei, ko prašo lietuvis iš Kauno. Huwe jau seniai būtų prašalintas, bet jis sulig Vok. įstatymų, pristatytas tarnybai „visam amžiui“, – savo ruožtu dienoraštyje pažymėjo gubernatorius.
Banko atėjimas gerokai užtruko
Vasario 2-osios įrašė gubernatorius pažymėjo, kad tądien jam buvo pranešta, jog už 6000 valdiškų litų išeikvojimą buvo areštuotas Smalininkų pašto viršininkas Kenteraitis, vietinis mažlietuvis, priklausęs Šaulių sąjungai.
„Tuos pinigus jis sukišo į savo privačius biznius, su kuriais ir įklimpo. Kanteraitis jau pirmiau buvo išeikvojęs 12.000,- litų, bet laiku gavo pasiskolinti ir juos padengė. Laike areštavimo jis kėlė triukšmą, protestuodamas, „nes aš esu lietuvis – patriotas ir jūs turėsite, lietuviams užsistojus, mane ne tik paliuosoti, bet ir atsiprašyti“, – rašė gubernatorius.
Ne ką geriau tuomet ėjosi verslai ir kitiems. Pasak J. Polovinsko-Budrio, po Prekybos rūmų generalinio susirinkimo vykusio pokylio metu pirkliai jam skundėsi „delei sunkių laikų“.
„Vienok kalbose pabrėžė, kad sunkiausieji laikai jau praėjo. Paaiškėjo taipogi iš pasikalbėjimų, kad bankai turi daug lioso kapitalo, bet nėra rimtų biznių. Privačiuose bankuose nuošimčiai sumažinti iki 18 metinių“, – rašė gubernatorius.
Kartu jis siūlė siekiant pelnyti vietinių ūkininkų simpatiją ir „kelti Krašto lietuviškumą“ Klaipėdoje įkurti Žemės banko skyrių.
„Direktorija yra pasiryžusi, sulig išgale, pirkti to banko akcijų. Būtų geistina kad iki pavasariui skyrius jau pradėtu veikti“, – dėstė J. Polovinskas-Budrys.
Pinigų muziejaus interneto svetainėje rašoma, kad šis bankas buvo įkurtas 1924 m. balandžio 15 d. Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. Steigiamasis banko akcininkų susirinkimas įvyko 1924 m. birželio 23 d., o bankas pradėjo veikti liepos 21 d. Iš pradžių buvo išplatinta daugiau kaip 5 000 akcijų, absoliučią jų daugumą (beveik 99 proc.) įsigijo Žemės ūkio ministerija. Svarbiausi Žemės banko sprendimai buvo priimami arba prezidento arba Vyriausybės, tačiau akcijų įsigyti galėjo ir savivaldybės, bendrovės, kredito įstaigos bei pavieniai asmenys.
Istorikas Julius Žukas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ rašo, kad nepaisant bankų gausos, Lietuvos valdymo pradžioje Klaipėdos ūkiui labai trūko kapitalo, buvo nenormaliai aukštos paskolų palūkanų normos. Viena iš to priežasčių buvo vietos bankų išteklių menkumas.
„Lietuvos komerciniams bankams neapsimokėjo skverbtis į Klaipėdos rinką dėl didesnių palūkanų Lietuvoje“, – rašo J. Žukas.
Tad minėtajam gubernatoriaus norui išsipildyti taip greitai, kaip jis norėjo, nebuvo lemta.
„Įgaliotinio klaipėdiečiams paskyrimas įvyko dėl tų priežasčių, kad Klaipėdos ūkininkų kreditavimas turi skirtingų ypatybių, reikalauja didesnių kreditų, o taip pat gerai pažinti vietos sąlygas tiek duodant ūkininkams paskolas ipotekos būdu, tiek teikiant jiems kreditų per smulkaus kredito įstaigas. Įgaliotinis paskirtas tol, kol bus sušauktas visuotinis banko akcininkų susirinkimas, kurs turės patvirtinti kreditus žemės banko skyriui steigti Klaipėdos krašte“, – apie Petro Šerno paskyrimą Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdos kraštui 1927 m. rugpjūtį rašė dienraštis „Lietuva“.
Tokio akcininkų sprendimo teko laukti iki pat 1931-ųjų.
Iki tol P. Šernas dirbo kaip įgaliotinis, o pagaliau atsiradus skyriui tapo jo direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki pat Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. kovą. P. Šernui vadovaujant šis bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą