Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-28 |
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vasario 25 d. atsiuntė raštą Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriui, kad nebepratęs panaudos sutarties dėl patalpų ir paprašė iš jų išsikraustyti. Priežastis – neefektyviai naudojamas savivaldybės turtas.
Šis raštas buvo puiki proga pasisakyti iš Klaipėdiečių tribūnos. Manome, jog „geri savivaldybės dėdės“, nedeklaruodami savo tikrųjų tikslų, puolė nevyriausybines organizacijas lyginti su partijomis ir šluoti lauk iš savivaldybei priklausančių patalpų. Skelbdami šventą tikslą – už gautus pinigus iš aukciono išasfaltuoti gatves ir sutvarkyti kiemus.
Kodėl partijas prilyginate nevyriausybinėms organizacijoms? Tai yra nelyginami dalykai. Partijos iš biudžeto gauna milijonus, o mažesnės – šimtus ar dešimtis tūkstančių eurų. Jos turi finansines galimybes susimokėti už patalpas komercinėmis kainomis. Nevyriausybinės organizacijos neturi tiesioginio finansavimo iš biudžeto.
Nustebino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Ugniaus Radvilos, esančio opozicijoje, padėka Turto valdymo skyriui už gerą darbą. Ar galima dėkoti vedėjui Edvardui Simokaičiui už tai, jog ruošiasi išvaryti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus organizaciją bei kitas nevyriausybines organizacijas? Ar konservatoriai netaps po dvejų metų renkant savivaldybės naują tarybą išvarytų organizacijų guodėjais ir prašys už juos balsuoti? Nesutinkate, atseit, tai sąmokslo teorija? Kas gali patikėti opozicijos pastangomis padėti valdantiesiems išlikti valdžioje, giria ir girs juos už išasfaltuotas gatves, sutvarkytus kiemus? Ar tikrai opozicija nenori po dvejų metų sugrįžti ir tapti valdančiaisiais?
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius yra vienintelė organizacija, kuri gina šito krašto istorinį paveldą, susijusį su Klaipėdos sukilimu. Klaipėdiečių tribūnoje kaip pavyzdį pateikiau šiuo metu vykstantį karą Ukrainoje. Rusija okupavo apie 20% Ukrainos teritorijos. Ji ruošiasi padalinti Ukrainą į dvi dalis. Tarkime, jei po kelerių metų ukrainiečiai okupuotoje teritorijoje paprašytų pagalbos Didžiosios Ukrainos ir ji ateitų ginti savo tėvynainių, ar tai būtų ukrainiečių karinė akcija – operacija, ar išsivadavimo kova iš užkariautojo? Ar galima lygybės ženklą padėti tarp Rusijos invazijos į Ukrainos teritoriją ir išsivadavimo kovos prieš svetimų žemių grobikus? Negalima. Tai visiškai skirtingos kovos ir todėl turi turėti skirtingus apibūdinimus.
Lietuviškos žemės buvo padalintos, pavyzdžiui, Abakų kaimas, mano protėvių gimtinė, tiesa, jo pavadinimas atsirado tik apie XVI a. ir šiuo metu yra 17 kilometrų nuo Klaipėdos. Šis kaimas įsikūrė šalia kuršių genties gynybinio ir administracinio centro, šiandieninio Kartenos piliakalnio. Ši, buvusi kuršių genties gynybinės tvirtovės teritorija, Melno sutartimi liko Vytauto Didžiojo priklausomybėje. O šalia esantys kaimai atiteko Kryžiuočių ordinui. Lietuviškos žemės buvo padalintos. Šių žemių likimas turi atitikmenį su šiandienine Ukraina.
1923 m. Klaipėdos sukilimas buvo išsivadavimo kova iš ilgamečio užkariautojo. Šioje kovoje dalyvavo tik lietuviai. Labai taikliai pasakė Tilžės akto signataras, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jurgis Lėbartas savo kalboje, kurią skyrė žuvusiems, minint dviejų metų Klaipėdos sukilimo sukaktį: „Mes neklausėme, nesiteiravome, kas jie tokie, mum užteko, kad jie yra mūsų tautos broliai“. J. Lėbarto pasisakymas paviešintas „Atviroje Klaipėdoje“.
1923 metų Klaipėdos sukilimą, išsivadavimo kovą iš grobikų sulyginti su užkariautojo įsiveržimu (šiandien taip vadinama rusų karinė operacija) yra istorinis nusikaltimas arba istorinio jovalo gaminimas.
Kas gali paneigti, kad prisidengdami partijų iškraustymu, išmeta iš patalpų kai kam neįtikusias nevyriausybines organizacijas? Nekilnojamo turto rykliai ploja katučių.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos subjektyvios autorių nuomonės
Apie Mažosios Lietuvos reikalų tarybą https://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEosios_Lietuvos_reikal%C5%B3_Taryba Lietuvoje turi 29 narius.
Mažosios Lietuvos reikalų taryba dirba tą darbą, kurio nedrįsta nei viena iinstitucija. Ji viešina mažlietuvių pasirašytą Fuldos aktą, kurie buvo paskelbti 1946 ir 1947 . Padėjo įveikti trūkdžius dėl Dovilų savanorių įamžinimo. Dėka Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos kraštos skyriaus yra pakabintos lentos Tilžės akto signatarams, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariams: Martynui Jankui – Šaulių g. 5, Jonui Vanagaičiui Karoso g. 13, Jurgiui Arnašiui – Jūros g. 1. Viktorui Gailiui – Liepų g. 10, Erdmonui Simonaičiui – Žvejų g.2, Jokūbui Stikloriui – Turgaus g. 3, Valteriui Didžiui – Turgaus g. 2, Jurgiui Lėbartui – Tiltų g. 16 . Praeikite, pasižiūrėkite, pagerbkite šio krašto garbingus mažlietuvius. Jų dėka Klaipėda yra Lietuvos valstybės sudėtyje. Jei ne šie vyrai šiandien būtume Rusijos federacijos dalimi. Ar žmonių gausa nevyriausybinėje organizacijoje yra svarbu, ar jų darbai?
pilnaties suaktyvejimo pasekmes, gelbetojai ir reikalu taryba..
Jovalas kibire, kuri pila aplink save pateisinant sovietines okupacijos nusikaltimus-vietos gyventoju turto uzgrobima, kapiniu naikinima, sklypu grobstymus
Tikras Klaipėdos universiteto išugdytas patriotas, kai rašoma apie 1923 metų sukilimą, apie siekį apšmeižti to meto didvyrius, ima aiškinti apue sovietinius nusikaltimus.