Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-01 |
Uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą dėl Klaipėdos senųjų kapinių komplekse esančio Lietuvos karių kapo (paminklo 1923 metų sukilimo dalyviams) tvarkybos darbų – restauravimo, atkūrimo ir remonto. Tokius darbus tikimasi atlikti dar šiais metais.
Atnaujinimas numatomas pagal UAB „Klaipėdos projektas” pernai parengtą projektą. Dokumentuose nurodoma, jog šio komplekso obeliskas, laipteliai, sarkofago formos statinys – apsamanoję, apsinešę dulkių nuosėdomis, paviršiuje matomi smulkūs įtrūkiai, apatinėje dalyje betono – įskilimai. Yra nuskilę ir kampų fragmentai.
„Gelžbetoninis apvadas daugelyje vietų įtrūkęs, kraštai daug kur nutrupėję. Šviestuvą būtų tikslinga pakeisti”, – taip pat rašoma dokumentuose.
Savivaldybė pageidauja, kad visi darbai būtų atlikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties su rangovu pasirašymo dienos. Kiek yra maksimaliai pasirengusi mokėti už šiuos darbus, savivaldybė viešai neskelbia.
1923 m. Lietuvos karių-sukilėlių palaidojimui buvo išrinkta reprezentacinė Klaipėdos miesto kapinių vieta (dabar – Skulptūrų parkas) prie Liepų gatvės. Klaipėdos šaulių iniciatyva pagal Adomo Brako projektą 1925 m. buvo pastatytas paminklas. Jam panaudotas Prūsijos – Rusijos pasienio granitinis stulpas. Kapavietės aptvėrimo stulpeliai buvo sujungti menine grandine, pritvirtinta prie stulpelio viršuje įtaisytų metalinių Gediminaičių stulpų formos laikiklių.
1972 m. memorialas buvo restauruotas – vietoje Gediminaičių stulpų suprojektuotos stulpelių puošmenos, kurios atrodė tarsi Neptūno trišakiai.
2014 m. taip pat buvo atlikti restauravimo darbai – pasodintos tujos, perklotos plytelės, įrengtas apšvietimas. Prieigoje įrengta aikštelė su suoliukais.
2023-ųjų rugsėjį čia iškilmingai perlaidotos urnos su karinės operacijos vadovo Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų pelenais.
Kad Paminklas sukilėliams įrengtas pagal A. Brako projektą rašė tik B. Aleknavičius, daugiau niekas. Gal A. Brakas kažkuo prisidėjo? Greičiausiai, projekto nebuvo, žinoma, kad 1924 m. už A. Ivaškevičiaus dolerius kapą aptvėrė M. Jankus. Toliau kapą tvarkė J. Vanagaitis.
1925-ųjų gegužę spaudoje buvo paskelbtas Adomo Brako kreipimasis „Norime puošti už laisvę žuvusiųjų kapą!“: „Akmens ir cemento darbai atlikti. Pavasariui išaušus, jau ir gėlių pasodinta. Reikia dar geležinį grandinį tarp akmeninių stiebų nutiesti, reikia ant stiebų atatinkamų pagražinimų uždėti. Visa tai, kas atlikta ir kas dar atliktina, reikalinga piniginių išlaidų. Tikimės, nė vienas neatsisakys sulyg savo išgalės suteikti ar didesnę ar mažesnę auką“.