Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-23 |
Visos televizijos, socialiniai tinklai ir laikraščiai tvirtina, kad Rusijos karai ardo tai, kas nusistovėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tai, deja, tiesa. Pasakysiu dar daugiau – vargu, ar galima manyti, jog tvarka buvo. Greičiau vyravo įsitikinimas, kad taip yra.
Karas prieš Ukrainą atskleidė, jog net didžiosios pasaulio valstybės gali „pamiršti‘ savo įsipareigojimus ginti vieną ar kitą valstybę nuo agresoriaus. Tai buvo patvirtinta praktiškai, todėl vėl galima teigti, jog tvarkos lyg ir nebuvo.
Peržvelgiant Putino Rusijos požiūrį į tarptautines sutartis galima matyti, jog palaipsniui nuo jų atsisakoma, jos nutraukiamos (denonsuojamos). Nevardinsiu jų ilgai, nes kas kiek įdėmiau seka šioje valstybėje vykstančius procesus gali matyti jos artėjimą į Šiaurės Korėjos modelį, kai yra tik vienas įstatymas – pagrindinio bandito valia. Europietiška prasme, išnyksta įstatymas. O be jo kalbėti apie sutartis, kokios jos bebūtų – neįmanoma. Taigi – netvarka.
Beje, Rusija nėra vienintelis toks subjektas. Pažiūrėjus atidžiau, ne viena organizacija ar net valstybė nesilaiko vadinamųjų tarptautinės teisės normų. Geriausias pavyzdys – tai „Hamas“ organizacija. Užpulti kaimyninę valstybę, išžudyti šimtus žmonių, pagrobti įkaitais vaikus, moteris ar senolius, nesuderinama su jokiais esamais įstatymais, juolab su tarptautine teise. O dalis Europos ir Azijos šalių smerkia Izraelį už vadinamąjį „genocidą“, lyg jis tą karą pradėjo.
Europos Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas paskelbė, kad prašo išduoti arešto orderius teroristinės organizacijos „Hamas“ lyderiui Yahya Sinwarui ir Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahui. Paradoksas. Teismas sulygino auką ir nusikaltėlį. Ar tai tikrai tvarka?
Po Tarybų sąjungos žlugimo Europos valstybėse įsivyravo tam tikros ramybės būsenos: buvo mažinamos armijos, nebegaminami nauji ginklai, daugelis tikėjosi ramaus ir sotaus gyvenimo. Atsieit ekonomika augs ir toliau augs visų gerovė. Tokia ramybė buvo ir prieš Antrą pasaulinį karą. Tačiau per paskutinį dešimtmetį prabudo pasaulio „augliai“ – nelegali emigracija (kuri palietė ir Lietuvą per hibridinę Baltarusijos-Rusijos ataką), bandymai užgrobti kitos valstybės teritorijas (Krymas, Dombasas, Kalnų Karabachas), globalizacijos krizė dėl viruso epidemijos, ekonomikos raidos nelygiavertiškumas skirtinguose žemynuose. Galų gale valstybių tironai perėjo nuo izoliuotų arba pavienių valstybių valdymo prie noro plėstis. Maduro skelbia karą Gvatemalai, Kim Čen Unas ir Putinas – visam pasauliui.
Reikšminga čia tai, kad ir Rusija, ir Šiaurės Korėja, o greitai ir Iranas turės ginklų, kurie gali sugriauti visa tai, kas buvo laikoma normaliu buvimu. Tenka spręsti problemą, nes kitaip daugelio šalių gali nelikti.
Ankstesnis receptas – bandyti izoliuoti girtuokliaujantį kaimyną (banditą) nebetinka. Kas užeis uzurpatoriui, niekas negali pasakyti, o sustabdyti priemonių veik nėra.
Sena tvarka, pasirodo, buvo tik iliuzija, o naujai reikia idėjų. Įpratus gyventi ramiai ir sočiai sunku prisiversi mąstyti ir rasti radikalius sprendimus. Anksčiau kartais pavykdavo, tikiuosi ir šį kartą pavyks.
Parašykite komentarą