Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-03-18 |
Kovo 19-oji vadinama Pempės diena – tai gamtos atgimimo ir pavasario atšilimo ženklas. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmąsias pempes fiksavo gana anksti: sausio 3 d. Šilutės rajone ties Stankiškiais ornitologas Vytautas Eigirdas užfiksavo 3000 pempių būrį, kuris, atvėsus orams, pasitraukė piečiau. Žemyninėje Lietuvos dalyje pirmosios pempės pasirodė vasario pabaigoje Ukmergės rajone, o kovo pradžioje jau fiksuotos Kauno, Rokiškio, Molėtų ir Anykščių rajonuose. Dėl šylančio klimato pavasario pranašus, skelbiančius žiemos pabaigą, vis dažniau galima pastebėti anksčiau nei įprasta.
Jau nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Tyrimo metu stebimos 14 įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijos, tarp kurių yra ir pempės. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad šios paukščių rūšies populiacija 24 metų laikotarpyje (2000 m. – 2024 m.) mažėjo, vidutinis jos nykimo rodiklis siekė 4,36 proc. per metus.
Pempės yra atviro kraštovaizdžio paukščiai, perintys drėgnose ariamose žemėse, pievose ar šlapynėse arti atviro vandens. Jų nykimo priežastys siejamos su intensyvia žemės ūkio veikla, ariamų žemių ir pievų sausinimu bei lizdų ir jauniklių žuvimu dėl pavasarinių žemės ūkio darbų. Į pempių veisimosi laikus svarbu atsižvelgti ūkininkams, pavyzdžiui, ganyti pempių veisimosi vietose reikėtų pradėti ne anksčiau gegužės vidurio, visus žemės darbus pempių perėjimo vietose baigti iki atsirandant pirmosioms dėtims. Nemažai žalos pempių lizdams pridaro ir išaugusi sausumos plėšrūnų, ypač lapių, populiacija.
Nors Lietuvoje pempės vis dar paplitusios, jų skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos duomenimis, 1990–2012 m. pempių populiacija visoje ES sumažėjo vidutiniškai 40 proc.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologo Gintaro Riaubos, pempės Lietuvoje susiduria su daugybe pavojų – nuo plėšrūnų, tokių kaip varniniai paukščiai, lapės, mangutai, kanadinės audinės, katės ir stambieji kirai, iki gamtinių veiksnių, pavyzdžiui, pavasarinių sausrų ar vėlyvų snygių. Tačiau didžiausią grėsmę kelia intensyvi žemės ūkio veikla: derlingų pievų suarimas, lizdų sunaikinimas žemės darbų metu, nebeveikiančių melioracijos sistemų atnaujinimas bei pesticidų naudojimas. Šie veiksniai yra pagrindinės pempių nykimo priežastys tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
Norint išsaugoti šią rūšį, būtina skatinti darnų ūkininkavimą. Svarbu, kad ūkininkai jungtųsi prie Kaimo plėtros programos agroaplinkosauginių priemonių bei eko-schemų, laikytųsi bazinių ūkininkavimo principų, nesausintų esamų šlapynių ir ribotų melioraciją, ypač teritorijose, kur stebimas šlapynių atsikūrimas. Taip pat būtina mažinti pesticidų naudojimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pempių veisimusi.
Kad pempės įsikurtų ir sėkmingai užaugintų palikuonis, reikia keleto svarbiausių sąlygų – atvirų, su žema augalija buveinių (nors tinkami ar ne apaugę žemdirbystės plotai), netoliese esančio seklaus vandens su atviromis pakrantėmis, kur galėtų maitintis suaugę, bet svarbiausia, tik išsiritę jaunikliai (pempėms gali užtekti ir iki vasaros vidurio neišdžiūstančių lauko balučių), kad lizdų nesunaikintų žemės ūkio technika ar plėšrūnai ir kad pempės bei jų jaunikliai rastų pakankamai maisto – įvairių bestuburių, kurie labai nukenčia naudojant pesticidus.
Be to, vykdant atvirų salų gamtotvarką, svarbu skatinti išeksploatuotų durpynų ir žemės ūkyje naudojamų nusausintų durpžemių hidrologinio režimo atkūrimą. Šiose buveinėse pempės mielai įsikuria, tačiau šiuo metu atviri jų plotai Lietuvoje yra palyginti nedideli. Tinkamas durpynų atkūrimas galėtų reikšmingai prisidėti prie pempių populiacijos stabilizavimo ir išsaugojimo ateities kartoms.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą