Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-03 |
Ir vėl ta pati, klaipėdietiška tema – uosto ir miesto karas. Karas, kurį tuoj galėsime vadinti „Trisdešimtmečiu karu“. Karas kaip karas. Su teritorijų užgrobimu, su užgrobtų teritorijų išlaisvinimu. Su apgaulingais manevrais, siekiant apgauti ir suklaidinti priešininką, ir su klasikine propaganda, kad „mūsų veiksmai teisėti“, arba „mes privalome ginti savo tautiečius“ (šiuo atveju – strateginį laivyną).
Prieš kokius 5-6 metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pradėjo statybas Smiltelės upės žiotyse. Smeltės gyvenamajame kvartale, sklype šalia karinio jūrų laivyno bazes, sklype, kuris įsiterpęs tarp Smeltės gyvenamo kvartalo individualių namų. O kodėl gi ne? Sklypas teisiškai priklauso uostui.
Smeltė. Palmiros Martinkienės nuotr.
Pagal pirminį visuomenei pristatytą projektą gyvenamajame kvartale turėjo atsirasti laivyno bazės sandėliavimo paskirties statinys. Projekto pristatyme bendruomenės atstovams buvo pasakojama, kad tame pastate praktiškai jokia veikla vykdoma nebus. Tiek, kad gal keliskart per dieną, o gal net per savaitę, kažką atveš į sandėlį ar kažką išveš iš sandėlio. Buvo pasakojama, kad Uosto direkcija ten sandėliuos įrangą, skirtą uosto akvatorijos priežiūrai, gal dar įrengs kokias mažas dirbtuvėles tai įrangai remontuoti…ir viskas. Na, ne visai viskas. Dar bus sumontuota įranga priimti iš laivų surinktus fekalinius ir lijalinius vandenis.
Aišku, žmonėms, turintiems namus per kelis metrus nuo šio naujo pramoninio objekto, nelabai „skanu“, bet kažkaip didelio pasipriešinimo ši dar viena pramoninė uosto invazija į miesto gyvenamą kvartalą nesulaukė. Gal todėl, kad tie nesibaigiantys karai su uostu miestiečiams nėra pats mėgstamiausias užsiėmimas gyvenime, o gal todėl, kad tik prasidėjusios statybos keleriems metams dėl toje vietoje „palaidoto“ buvusio plaukiojančio restorano „Regata“ liekanų visai sustojo. Gyventojams net atsirado viltis, kad šio objekto statyba atnaujinta nebebus.
Deja, deja. Viltis kaip buvo, taip ir tebėra durnių motina. Šį pavasarį statybos atsinaujino ir uosto laivyno bazė pradėjo augti kaip ant mielių. 2024 m. pavasarį miesto spaudoje pasirodė straipsniai, kuriuose KVJUD vadovas raportavo, kad „matėme, kad dirbant su tuo projektu mums nelabai kas išeis, pakeitėme jį ir pačią laivyno bazės koncepciją“. Ankstesnis laivyno bazės projektas, su kuriuo buvo supažindinta bendruomenė, buvo pakeistas iš esmės. Buvo pakeistas ne tik laivyno bazės sandėliavimo paskirties pastato projektas, bet buvo priimtas sprendimas į Smeltės gyvenamą kvartalą perkelti visą stipriai pagausėjusį uosto pagalbinį laivyną.
Nors pasikeitė ne tik pastato projektas, bet ir pati laivyno bazės koncepcija, su nauju uosto projektu ir šio projekto PAV nebuvo tinkamai supažindinta nei miesto, nei Smeltės bendruomenė. Iš tikro net nėra žinoma, ar buvo atliktas naujo projekto PAV.
Prieš 5-6 m. buvusios statybvietės plotas stipriai išaugo. Buvo išardytos trinkelėmis išklotas beveik 200 m ilgio kelias esantis šalia krantinės. Trinkelėm grįsta prieiga prie krantinės jau buvo tapusi tiek vietinių gyventoju, tiek ir šiaip klaipėdiečių mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Ir ne tik pasivaikščiojimų. Tapo patogia vieta ir mėgstantiems paspoksoti į tarp bangų besiblaškančią plūdę.
Bendruomenės nariams, kasdien einantiems ar važiuojantiems pro krantinę ir matantiems statybų eigą buvo aišku, kad trinkelės, kad ir ne taip seniai paklotos, bus pakeistos naujomis. Spėliojom, gal kokie papildomi elektros kabeliai ar kokie nors nauji kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai bus pakloti. Galvos dėl to nesukom, nes žinom, kad KVJU direkcija yra turtinga organizacija, o mums naujos trinkelės bus tik gražiau.
Bet atsitiko kaip toj dainoj – „ne tau, Martynai, mėlynas dangus…“. Nespėjo trinkelių klojikai nuo „mūsų promenados“ išvežti nuardytas senas/panaudotas trinkeles , o tarp „mūsų promenados“ ir gyvenamo kvartalo pradėjo dygti tvora.
Kai prieš kokius 5-6 metus bendruomenei buvo pristatomas „Laivyno bazės“ projektas, KVJUD vadovai pasakojo, kad tai bus tik sandėlis, kuriame jokia kita veikla vykdoma nebus. Uosto vadovai taip kalbėjo, nes puikiai žinojo, kad Smeltės gyvenamas kvartalas perkrautas pramoniniais objektais, puikiai žinojo, kokią neigiamą įtaką kvartalo gyventojams daro uosto krovos kompanijos, kurios savo veiklą vykdo gyvenamo kvartalo pašonėje. KVJUD puikiai žinojo, kad gyvenamas kvartalas dūsta nuo perteklinių transporto srautų. (Beje, tai puikiai žino ir mūsų miesto meras ir miesto tarybos nariai). Todėl KVJU direkcija akcentavo, kad šis objektas niekaip neprisidės nei prie transporto srautų padidėjimo, nei kaip nors kitaip neigiamai įtakos esamą situaciją bendruomenės gyvenamoje teritorijoje. Be abejo, apie jokias naujas tvoras, kurios miestiečiams neleis prieiti prie vandens, nebuvo net užsiminta.
KVJUD dabartinis vadovas šį faktą neigia ir priduria, kad šiaip ar taip ši tvora teisėta, visi leidimai jos statybai gauti, o ir šių krantinių teritorija yra teisėta uosto nuosavybė. Pono Latako nuomone, ši tvora būtina todėl, kad būtų apsaugotas strateginis Lietuvos laivynas. Neapsirikite, ponas Latakas pergyvena ne dėl „Žemaičio“ ar „Aukštaičio“ saugumo. Šiuo atveju ponas Latakas kalba apie pagalbinį uosto laivyną, kuris surenka nuotekas iš į uostą įplaukusių laivų.
Kokią pamoką klaipėdiečiams reikėtų išmokti iš šio dar vieno, miesto bendruomenės uostui pralaimėto mūšio? Niekada negalima pasitikėti informacija, kurią miesto visuomenei teikia KVJUD.
Parašykite komentarą