Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2017-12-01 |
Po spalio gale Klaipėdoje kilusios krizės, kai sunkiasvoris transportas paralyžiavo pagrindines miesto arterijas, atsakingų įmonių ir žinybų atstovai surėmė pečius ir įkūrė tarpžinybinę darbo grupę.
Ją sudaro 18 narių – miesto Savivaldybės, uosto krovos kompanijų, vežėjų, ekspeditorių, transportininkų, Kelių policijos ir kitų atsakingų žinybų atstovai. Penktadienį grupės nariai buvo susirinkę į pirmąjį posėdį, kuriame tarėsi, kaip ateityje išvengti panašių situacijų, tinkamai nukreipiant transporto srautas Baltijos prospektu.
Po pasitarimo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog grupės nariai įpareigoti iki kitų metų balandžio 1 -os dienos parengti konkretų trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių planą transporto srautams mieste reguliuoti.
Vicemeras pažymėjo, jog pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti – baigti Baltijos prospekto asfaltavimo ir ženklinimo darbai, priimti sprendimai dėl parkavimo, greičio apribojimų, net pakoreguotas DFDS Seaways keltų grafikas. Be to, jau pradėtos derybos, kad vinjetes, leidžiančias transportui važiuoti per Lietuvą, galima būtų įsigyti kelte, tačiau DFDS atstovai sakė, jog procedūros labai sudėtingos ir, ko gero, tam gali prireikti ir Vyriausybės pagalbos. Tačiau, pasak vicemero, net ir šios priemonės jau duoda akivaizdžius rezultatus, nors jų nepakanta.
„Kaip taikliai apibūdino policijos atstovas, Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) neturi tinkamai sutvarkytos infrastruktūros“, – sakė Savivaldybei atstovaujantis tarpžinybinės grupės narys.
Pasak A. Šulco, trūksta tinkamai parengtos informavimo sistemos.
„Dabar vairuotojai, kurie dažniausiai yra ne vietiniai ir net ne lietuviai, vežantys krovinius į Klaipėdą uostą, važiuoja kur nori, kaip nori, kaip jiems patogu, bet kur sustoja, nes jie neturi jokios informacijos“, – paaiškino A. Šulcas.
Kita vertus, jo teigimu, vairuotojai neturi, kur dėtis, jei, pvz., kyla koks nors nenumatytas atvejis – neatplaukia keltas, kažkas neplanuoto nutinka ir pan. Taip yra dėl to, kad miesto prieigose nėra įrengtų vadinamųjų transporto laukimo aikštelių, kaip kad yra užsienyje, kur vairuotojai gali sustoti, pavalgyti, nusiprausti ir kt. Tokios vietos maždaug 50 km nuo Klaipėdos atstumu esą privalėjo būti įrengtos dar prieš paleidžiant CKT. Ir tik po to, pasak A. Šulco, kai vairuotojas gauna signalą, jis važiuoja tiesiai į uostą, niekur nestoviniuodamas ir žinodamas, kad bus įleistas.
„Šitai situacijai Uosto direkcija tikrai nepasirengė, nepasidarė išsamios transporto srautų analizės, nesukūrė jų judėjimo informacinės sistemos”, – teigė A. Šulcas, pridūręs, kad transporto srautus būtina valdyti ne mieste, o gerokai anksčiau prieš įvažiuojant į miestą.
Pasak vicemero, penktadienio susitikime buvo pateikti pirminiai pasiūlymai, o kitame tarpžinybinės grupės pasitarime jau bus kalbama apie tai, ką kiekviena žinyba pagal savo veiklos pobūdį padarė bei ką dar ruošiasi daryti. Tai pat ketinama aptarti, A. Šulco teigimu, ir „kietąsias“ priemones – sankryžų rekonstrukcijos, pietinio aplinkkelio tiesimo planus.
„Tarpžinybinę grupę, kurios nariai sutarė nuolat tarp savęs palaikyti ryšį, sudaro ne šiaip kokie valdininkėliai, ne mėgėjai, o tikri savo sričių profesionalai”, – apibendrino A. Šulcas.
Parašykite komentarą