Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-05-07 |
Klaipėdoje veikiančioje „Švyturys Brewery“ gamykloje lankęsis vyriausiasis Bruklino daryklos aludaris Garrett Oliver ne tik vedė mokymus apie aludarystę, kūrė netradicinius gėrimų ir maisto derinius su žinomu lietuvių šefu Deivydu Praspaliausku, bet ir išvirė dar neragauto skonio alų.
„Bendradarbiavimas su viena žinomiausių pasaulio daryklų mūsų komandai reiškia didelį pripažinimą. Šį kartą mūsų idėja – virti alų, kuris apjungtų geriausias midaus ir alaus savybes. Jau kurį laiką virdami alų norėjome panaudoti prieskonius ir žoleles, kurios yra vartojamos tradiciniuose lietuviškuose gėrimuose ar patiekaluose, taigi tokiam projektui ruošėmės jau kurį laiką ir labai džiaugiamės pagaliau visą tai užmaišę savo katiluose“, – pranešime spaudai cituojamas „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ aludaris Mažvydas Matukas.
Nors prieš kelis dešimtmečius G. Oliver karjerą kūrė kino ir muzikos pasaulyje, ilgainiui suprato, kad tikroji jo aistra – aludarystė. Vos tik atsiradus progai jis pakeitė savo gyvenimą.
„Supratau, kad užsiiminėsiu aludaryste 1989-aisiais metais, dieną, kai Manhatano alaus daryklos aludaris man pasakė, jog jo asistentas paliko daryklą. Nors jau nemažai metų alų viriau namie, niekad nepasitaikė galimybė tai daryti profesionaliai. Tuomet Niujorko mieste nebuvo jokių kitų alaus daryklų, tad iš karto sutikau. Tądien, kai pradėjau užsiiminėti aludaryste, mano alga smuko 75 procentais“, – savo karjeros pradžią prisimena vyriausiasis Bruklino daryklos aludaris Garrett Oliver.
Šiandien jis laikomas garsiausiu pasaulyje aludariu, yra žinomų knygų apie alų autorius ir gali pasigirti „James Beard“ laimėjimu, kuris kulinarijos pasaulyje prilygsta „Oskaro“ apdovanojimui.
Garrett Oliver teigia, kad pradėjus dirbti darykloje netruko suprasti, jog profesionali aludarystė reikalauja daug daugiau žinių ir pastangų, palyginus su alaus virimu namie.
„Gana greitai supratau, kaip smarkiai skiriasi aludarystė namų sąlygomis ir profesionali alaus gamyba darykloje. Žinoma, tai susiję, bet ne taip panašu, kaip aš galvojau iki tol“, – sako G. Oliver.
Aludaris pasakoja, kad alumi gali mėgautis bet kas ir pabrėžia, jog žinių trūkumas nereiškia, kad negali įvertinti gėrimo skoninių savybių.
„Supratau, kad nors apie alų žinau daug daugiau nei kiti žmonės, bet kas gali turėti gerą skonį ir tai nepriklauso nuo patirties. Dabar žinau, kad mano skonio pojūčiai nėra tokie ypatingi, nes daugybę alaus rūšių, kurias mėgstu aš, mėgsta ir kiti žmonės. Anksčiau manydavau, kad rafinuotumas susijęs su žiniomis. Taip nėra – rafinuotumas susijęs su plačiomis pažiūromis“, – teigia G. Oliver.
Aludarystės meistras pabrėžia, kad vieni svarbiausių dalykų jo gyvenime – skanus maistas ir gėrimai, bei brangūs žmonės.
„Kartais nesusimąstome, bet geriausi atsiminimai dažniausiai kuriami sėdint kartu su brangiais žmonėmis, skaniu maistu ir gėrimais. Stengiuosi tokių progų sukurti kaip įmanoma daugiau. Manau, kad tai viena iš laimingo gyvenimo paslapčių“, – kalba G. Oliver.
Lietuviai kuo puikiausiai moka gaminti ekologišką alų, bet va, reikia nubankrotinti!….
Tarp kitko bendrame kontekste architektūra gamyklos gražiai žiūrisi nuo centro. Derinasi su Neringos skulptūra. ?