Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-03-15 |
Ne visiems klaipėdiečiams penktadienio pavakarę pavyko patekti į knygos apie Salomėją Nėrį pristatymą – rašytojos ir muziejininkės Aldonos Ruseckaitės pasakojimo dalis atvykusiųjų, netilpę į perpildytą Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto bibliotekos salę, klausėsi koridoriuje, kita dalis buvo priversta tiesiog apsisukti ir išeiti.
Pasak knygos „Padai pilni vinių“ autorės A. Ruseckaitės, ir kitur vykusiuose pristatymuose sulaukta didžiulio klausytojų susidomėjimo, bet, jos teigimu, taip yra ne dėl jos, kaip knygos autorės, o dėl prieštaringos poetės asmenybės, kuri iki šiol domina ir jaudina daugelį žmonių ypač dėl nevienareikšmiškai vertinamo jos santykio su sovietine valdžia.
Todėl ir šioje knygoje autorė teigė pagrindinį dėmesį skyrusi paskutiniesiems poetės gyvenimo metams, o prie jos audringos, įsimylėjimų kupinos jaunystės prisilietusi tik fragmentiškai.
A. Ruseckaitės teigimu, pavadinimas „Padai pilni vinių“ atspindi ir konkretų poetės gyvenimo faktą, ir kartu yra metaforiškas.
Jau Nėriai gulint ligoninėje, buvo atneštos šlepetės, vienai iš kurių atplyšo vidinis padas ir atsivėrė mažyčių vinučių eilė. Poetė prašė vyro jai atvežti iš namų įdėklą į šlepetę, kad vinys nebadytų jos kojos pado.
„Tačiau ir pačios poetės gyvenime netrūko įvairiausių vinių ir paklydimų”, – sakė populiarių biografinių knygų apie Žemaitę, Maironį, Mačernį autorė A. Ruseckaitė.
Matydami tokį didžiulį klaipėdiečių susidomėjimą, organizatoriai pažadėjo dar vieną knygos pristatymą surengti vasarą Girulių bibliotekoje, talpinančioje kur kas daugiau lankytojų.
Rašyti apie Salomėją Nėrį buvo pats rizikingiausias žingsnis, nes kiekvienas lietuvis turi apie šią poetę vienokią ar kitokią nuomonę, dažniausiai gan kategorišką – vieni tik puola, kiti tik gina. Mano kūrybos planuose Salomėjos nebuvo. Tiek daug prirašyta įdomių, analizuojančių, informatyvių knygų. Rodos, kaip ir užtektų. Tačiau 2015 m., minint poetės mirties 70- ąsias metines, vėl teko viešai kalbėti, pasakyti, ką manau apie jos „išdavikiškus“ žingsnius, kai rašė „Poemą apie Staliną“ ar važiavo priduoti Lietuvos į SSRS. Kai Nėrį puola, apie jos kūrybos vertę neklausia. Daug metų, kaip muziejininkė, buvau gana kategoriška Salomėjos advokatė, dabar suprantu, jog kai kuriais atvejais buvau neteisi (…) Suvokiau, kad tiesą rasti yra labai nelengva, kad to prieštaringo laikmečio įvykiai ir veiksmai slepiasi po keliais sluoksniais, juos bedraskant skirsta pirštai, tačiau bendras vaizdas vis tik išryškėjo…
Parašykite komentarą