Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-10-26 |
Klaipėdos apygardos teismas penktadienį išteisino devynis asmenis – Gintarą Gibą, Saulių Bucevičių, Valdą Skarbalių, Giedrę Vitę, Jolantą Kaveiką, Vytautą Trečioką, Juozą Liesį, Tomą Kučiauską ir Sergej Dobriakov, kaltintus melagingų parodymų davimu liudijant baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų.
Anot teismo pranešimo, byloje kaltinimai buvo pareikšti asmenims, kurie kaip liudytojai buvo apklausti Darbo partijos byloje 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad jie teismo posėdžių metu kalbėdami apie gautas išmokas ir jų finansinę prigimtį davė melagingus parodymus.
Ši byla nusišalinus Vilniaus apygardos teismo teisėjams perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir pripažinta greičiau nagrinėtina. Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, bylos medžiagą sudaro 10 tomų, kaltinimai pareikšti devyniems asmenims, yra didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, byloje egzistuoja viešasis interesas ir šios aplinkybės gali užtęsti bylos išnagrinėjimą. Byla Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta per 8 mėnesius.
Teisėjų kolegija, kurią sudarė Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė ir Dalius Jocys, nustatė, kad minėtu nusikaltimu kaltinti asmenys prieš apklausiant juos kaip liudytojus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, atsisakymo arba vengimo duoti parodymus, tačiau jiems nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymus prieš save.
Bylos duomenys rodo, kad apklausų metu šie asmenys kaip liudytojai buvo klausinėjami būtent apie jų pačių galimai nusikalstamus veiksmus.
„Baudžiamasis įstatymas nurodo, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Todėl konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis”, – rašoma teismo pranešime.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Parašykite komentarą