Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2018-10-16 |
Apie 14 metrų nuo geležinkelio bėgių stovinčių ir dar pagal 2011 metais patvirtintą detalųjį planą nugriauti numatytų namų gyventojams pagaliau sužibo viltis.
Atlikus vertinimą nustatyta, kad 21 buto, trijų negyvenamųjų patalpų ir dviejų sandėlių rinkos vertė siekia 593 163 Eur. Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos savivaldybė ketina pati išpirkti šias patalpas, nors anksčiau buvo kalbama apie uosto ir geležinkelių lėšų kooperavimą, o galiausiai Nemuno g. 113 ir 133 namų išpirkimas valstybės lėšomis, „nurodant terminus ir atsakingas institucijas“, buvo nurodyta kaip viena iš dalykinių sąlygų Vyriausybei dėl maksimalios uosto plėtros.
Savivaldybės administracija teikia miesto Tarybai sprendimo projektą, kuriam pritarus, būtų išperkami šiuose namuose esantys privatūs butai ir kitos patalpos. Atlikus vertinimą nustatyta, kad 21 buto, trijų negyvenamųjų patalpų ir dviejų sandėlių rinkos vertė siekia 593 163 Eur. Šiuose namuose dar yra ir 6 Savivaldybei priklausantys butai.
„Būtų vykdomos neskelbiamos derybos su kiekvienu iš patalpų savininku. Po jų galutinė kaina negali daugiau 10 procentų viršyti nustatytos rinkos vertės. Jei nepavyktų susitarti, procesas nutrūktų. Tai yra greitesnė procedūra nei paėmimas visuomenės poreikiams”, – pirmadienį vykusio miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu aiškino Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.
Pasak jo, sprendimas dėl išpirktų namų likimo būtų priimamas vėliau.
Komiteto pirmininkas Algirdas Grublys teiravosi, ar prie išpirkimo neprisideda Uosto direkcija ir Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė”.
„Juk dėl „Smeltės” veiklos ir esame priversti iškeldinti. Netikiu, kad pasibaigs tais 600 tūkstančių eurų”, – sakė jis.
E. Simokaitis aiškino, kad buvo vykdomos derybos ir su „Klaipėdos Smelte”, ir su Uosto direkcija, tačiau siekiant, kad procesas vyktų greičiau, iniciatyvos ėmėsi pati Savivaldybė.
„Uosto direkcija negali skirti tiesiogiai pinigų tokio turto išpirkimui, tačiau ji didina finansavimą kitoms miesto reikmėms”, – tikino E. Simokaitis.
Vicemerė Judita Simonavičiūtė paantrino, kad„Klaipėdos Smeltė” prie patalpų išpirkimo neprisideda.
Tačiau ir aiškinamajame rašte teigiama, kad išpirkti patalpas reikia dėl to, kad šalia jų esančia „201-ąja geležinkelio atkarpa ne tik dienos metu, bet ir naktį bei savaitgaliais važiuoja traukiniai, kurie sukelia didelį triukšmą ir vibraciją. Be to, didelį triukšmą Nemuno g. prie minėto NT kelia laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ vykdoma veikla – uosto krovos darbai, t. y. sunkvežimių judėjimas visą parą, dispečerių signalai, leidžiami garsiakalbiais”.
Rašte taip pat primenama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas ne kartą šiuose namuose organizavo matavimus bei visada nustatydavo garso ir vibracijos normų pažeidimus ir teikė išvadas, kad gyventojai, esant tokiam triukšmui ir vibracijos lygiui, gyventi čia negali.
Tuo metu komiteto posėdyje dalyvavęs Versmės seniūnaitis Vytautas Lupeika, užaugęs Nemuno gatvėje, sakė, kad „visi normaliai snausdavo važiuojant traukiniams, nors buvo didžiulis judėjimas ir silkės smarvė”.
Šis komitetas bendru sutarimu pritarė tokiam sprendimo projektui, tačiau galutinį žodį dar turės tarti visa Taryba.
Parašykite komentarą